„Paksas tapo pirmu ir paskutiniu Lietuvos prezidentu, kurį sukūrė rinkimų kampanija“, – taip savo knygoje apie Lietuvos prezidento galias teigia politologas Mažvydas Jastramskis. Jis klausia, ar Lietuvai reikia vado. Bet aš paklausiu kitaip: ar Lietuvai prezidento poste reikia politikų, ar tik politinių produktų?
Gražiai supakuotų į blizgantį popierių ir aprištų trispalve juostele, kad tik ginkdie, joks aštresnis kampelis nekyštelėtų.
Kad rinktų ir „pirktų“ visi. Juk ir Pakso kampaniją kadaise organizavęs Aurelijus Katkevičius savo darbą lygino su prekyba.
„Rinkimų kampanija kaip ir produkto pardavimas, nes tai ir yra produkto pardavimas“, – anuomet sakė jis.
Labai panašu, kad Gitanas Nausėda ir jo komanda politiką supranta kažkaip panašiai. Ir, deja, noras būti masinio vartojimo politiniu produktu nepraėjo sulig prezidento priesaika.
Štai ir dabar, besibaigiant antriems kadencijos metams, G. Nausėda prezidento pareigas mato ne kaip lyderio, brėžiančio šalies kelią į ateitį, bet kaip daugumos balso atrajotojo. Ir taip sakau ne tik dėl naujos prezidento užgaidos užsakinėti visuomenės apklausas.
Taigi, prezidente, kur jūsų paties atsakymai į visuomenės apklausai savo pateiktus klausimus? Kur bent jau taikdario planas, žadėtas prieš rinkimus? Jo dabar, kai visuomenė siunta ir skaldosi, labai reiktų. Dveji metai aukščiausiame poste – tas metas, kai iš rinkimų kampanijos produkto laikas tapti politiku.
Panašu, kad visą kadenciją aštresniais klausimais prezidentas tik ir ieško už ko pasislėpus, kad pačiam nereiktų pasakyti, ką galvoja.
Taip buvo 2019-aisiais kilus bangai dėl istorijos, kai prezidentas pasiūlė burti forumą atminties politikos principams nustatyti. Taip yra dabar, kai Seimo valioje esančią Stambulo konvenciją prezidentūra pasiūlė svarstyti piliečių asamblėjai.
Abi idėjos, atrodo, jau pamirštos. Jų reikėjo tik tam kartui – prezidento indiferentiškam susirūpinimui pademonstruoti iš tiesų nepasakant nieko.
Kitaip tariant, vadovaujamasi klasikiniu pardaviminiu principu – pasiūloma kažkas, kas turėtų tikti visiems. Kad visi pirktų. O dabar net iš anksto paklausiant, ką pirkti norėtų?
Tik politikoje tokia prekyba retai suveikia. Politikui negana būti reklaminiu veidu, negana iliuziją apie gerovės valstybę kaip prekę gražiai aprašyti ir nupiešti. Ją reikia užtikrinti kiekvienam savo valstybės piliečiui. O dėl to tenka užimti poziciją ir ją ginti užuot atsakomybę permetus pagal poreikį – visuomenės nuomonės apklausoms, forumams ir asamblėjoms.
Taigi, prezidente, kur jūsų paties atsakymai į visuomenės apklausai savo pateiktus klausimus? Kur bent jau taikdario planas, žadėtas prieš rinkimus? Jo dabar, kai visuomenė siunta ir skaldosi, labai reiktų. Dveji metai aukščiausiame poste – tas metas, kai iš rinkimų kampanijos produkto laikas tapti politiku.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
