Daugiau nei 60 organizacijų kreipėsi į prezidentą, kad vetuotų Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimus. Tačiau ligoninių atstovai sako, kad pokytis svarbus, nes užtikrins tvarų gydymo įstaigų finansavimą ir padės stabilizuoti viešąjį sektorių. Pasak ligoninių vadovų, įstatymo pakeitimai padėtų pritraukti ir daugiau gydytojų.
Gydymo įstaigoms sprendžiant vieną svarbiausių sveikatos sistemos skaudulių – eilių pas gydytojus klausimą – ligoninių vadovai sako, viešosios įstaigos specialistų poreikį turi planuoti bent porą metų iš anksto.
„Reikalinga įsidarbinti tam tikrą specialistą, pasirūpinti, kad jo šeima atvyktų, pasirūpinti, kad tas darbas būtų pastovus ir darbo užmokestis, kuris jį tenkintų. Tam, kad mes tai galėtume padaryti, reikalingi finansai, o finansus reikia strateguoti ir planuoti“, – kalba Joniškio ligoninės direktorė Aranta Būtautaitė.
Seimui priėmus naują tvarką, prioritetas sudarant sutartis su Ligonių kasa bus skiriamas valstybės ir savivaldybių gydymo įstaigoms.
„Tai, kad už atliktas paslaugas bus užtikrinta, kad mes gausim finansavimą, tai ir leidžia mums planuotis naujus specialistus, tarkime, 3–5 metus į priekį. Tai yra didžiuliai dalykai norint padaryti, kad gyventojams paslaugos būtų labiau prieinamos“, – sako pašnekovė.
Gydymo įstaigos tikisi, kad pritrauks ne tik daugiau specialistų, bet ir gydytojų rezidentų.
„Mes tapome rezidentūros LSMU rezidentūros baze, mes planuojam pritraukti tiek naujų gydytojų, tiek naujų slaugytojų“, – teigia Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius Danas Bortkevičius.
Įstatymų pokyčiai padės stabilizuoti viešąjį sektorių, – sako Ligoninių asociacijos prezidentas.
„Pačius sunkiausius ligonius gydo viešasis sektorius. Ir operacijos sudėtingos, ir onkologija, ir priėmimas skubios pagalbos, ir terapija, ir chirurgija, ir traumatologija, ir visi šitos paslaugos yra stacionarių įstaigų, ligoninių įstaigų dalis“, – sako Ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas.
Tačiau po Seimo priimtų Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimų per 60 organizacijų prašo prezidento veto.
„Ar tai universitetinė ligoninė, kuri pavaldi ministerijai ir universitetams, ar tai savivaldybės gydymo įstaiga, ar privati įstaiga, mums svarbu kokybiškas aptarnavimas, aptarnavimas laiku, žinoti, ar už mus moka PSDF, ar pačiam reikės kažką sumokėti“, – komentuoja Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrejus Rudanovas.
Pacientui svarbiausia gauti paslaugas laiku, nesvarbu, privačioje ar valstybinėje, tačiau pastarojoje dabar eilės ilgos, – sako pacientų organizacijų atstovė.
„Daug gydytojų iš tų valstybinių įstaigų yra išėję ir dirba privačiose įstaigose, paslaugų prieinamumas tik blogėja. Dėl to mes prašome, kad nebūtų diskriminacijos ir vienų įstaigų kiršinimas su kitomis įstaigomis“, – sako Pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Pasak kreipimąsi pasirašiusios šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovės, sveikatos paslaugų apmokėjimo pertvarka eilių nesutrumpins.
„Jeigu sutartis turės viešosios gydymo įstaigos ir jos turės prioritetą, o jos neturės resursų, tai reiškia, neturės medikų, kur teiks paslaugas, tai reiškia, jog ilgės eilės pacientams“, – sako Šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Alma Astafjeva.
Kad medikai grįš į viešąjį sektorių, abejoja.
„Čia toks yra galvojimas, kad medikai grįš į viešąjį sektorių, bet medikai nedirba ten, kur yra sutartis su Ligonių kasa, medikai renkasi darbo sąlygas“, – teigia A. Astafjeva.
Jei prezidentas įstatymą pasirašys, tvarka įsigalios kitąmet.
