1997 metais Zbigniewas Brzezinskis, buvęs dviejų JAV prezidentų Lyndono B. Johnsono bei Jimmy`io Carterio patarėjas ir vienas didžiausių geopolitikos teoretikų, išleido knygą „Didžioji šachmatų lenta: Amerikos viršenybė ir jos geostrateginiai imperatyvai“. Ji tapo svarbiu JAV vadovaujamos globalizacijos paaiškinimu po Sovietų Sąjungos griūties. Viena iš jo idėjų: mondializmas reiškia valią sukurti vieningą pasaulio valdymo sistemą.
Ilgą laiką, iki pat Donaldo Trumpo ir ypač iki jo antrosios kadencijos, mondializmas arba globalizacija buvo pagrindinė JAV tarptautinė strategija. D. Trumpas pabandė ją pakeisti Vakarų hemisferos (Amerikos pusrutulio) doktrina, kuri reiškė, kad JAV valdys ne visą pasaulį, o kišis tik į Amerikos kontinento (Pietų ir Šiaurės) reikalus, bet kaip visados jau vakare užmiršo, ką ryte pažadėjo, ir įklimpo į karą Irane. Šis karas jau yra bandymas vadovautis senąja globalizacijos strategija, o tai prieštarauja jo pirmajai strategijai.
Tačiau karas su Iranu ne tik neatkūrė dominavimo pasaulyje, bet ir virto geopolitine katastrofa. Nei Izraelis, nei Iranas, o greitai ir kitos arabų šalys nesirengia klausyti Vašingtono pageidavimų. D. Trumpo bandymai sukurti „Pasaulio tarybą“ konfliktams, siejamiems su Gazos sektoriumi, spręsti, buvo muilo burbulas, kuris susprogo nespėjus jo išpūsti. Užuot atkūręs JAV hegemoniją virsdamas Juliumi Cezariu, kuris ateidavo, pamatydavo ir nugalėdavo (lot. veni, vidi, vici), jis tapo Kaligula ir Neronu, pakirtusiais Romos imperijos galią ir didybę.
Tačiau karas su Iranu ne tik neatkūrė dominavimo pasaulyje, bet ir virto geopolitine katastrofa. Nei Izraelis, nei Iranas, o greitai ir kitos arabų šalys nesirengia klausyti Vašingtono pageidavimų.
Z. Brzezinskis įvardijo JAV dominavimo sąlygą: tas, kas valdo procesus (šachmatus) Eurazijos kontinente, naudojasi jo ištekliais, tas ir yra pasaulio hegemonas. D. Trumpas sumąstė tą patį – užvaldyti Hormuzo sąsiauriu keliaujančią naftą. Tačiau naftos ir metalų yra ne tik didžiajame kontinente – jų daug Afrikoje, Australijoje ir kitur. Be to, JAV nesugebėjo šių išteklių užvaldyti. Priešingai, jos prarado autoritetą tarp Hormuzo sąsiaurio regiono šalių ir sustiprino Kinijos įtaką regione.
D. Trumpas taip pat nesugebėjo paveikti Rusijos ir Ukrainos derybų dėl paliaubų ir taikos. Tai rodo, žiūrint Z. Brzezinskio akimis, JAV fiasko didžiojoje šachmatų lentoje ir tai yra vienas iš globalizacijos pabaigos ženklų.
Aleksandras Duginas, paranojiškas Rusijos filosofas, garsėjantis nepakanta Vakarams ir Ukrainai, nuolatos cituoja Z. Brzezinskio argumentus apie vieno polio pasaulį, aiškina apie mondializmo kenksmingumą Rusijai ir ragina kurti tvirtą atsvarą JAV. Jis cituoja save ir V. Putiną kalbėdamas apie daugiapolio pasaulio svarbą Rusijai, kuri turėtų būti vienu iš kertinių jėgos stulpų šalia Kinijos. Tačiau A. Dugino prognozės neveikia: Rusija ne tik nesugeba iškilti kaip vienas iš pasaulio polių, o priešingai – pamažėle kaip milžiniškas jau nudėvėtas tanklaivis grimzta į civilizacinį dugną. Tuo metu Europos Sąjunga bando sustiprinti savo stuburą raginama Ukrainos karinių poreikių, Rusijos keliamų grėsmių, JAV kuriamo pasaulinio chaoso, tačiau nei gali, nei turi noro diktuoti globalios politikos dienotvarkę.
Dabartiniai globalizacijos procesų gynėjai remiasi prielaida, kad pasaulį jungiantys procesai tebėra tokie pat stiprūs, kaip ir 1995 metais, o JAV ir toliau dominuoja. Tokių politikų daug ir Lietuvoje. Nesutinku su jais. Manau, matome priešingai – D. Trumpas išryškino globalizacijos institucijų: Jungtinių Tautų, Tarptautinio valiutos fondo ir kitų – neveiksnumą. Taip pat matome nors ir labai lėtą, bet jau apčiuopiamą dolerio visagalybės praradimą tarptautinėje prekyboje. Visa tai vyksta pamažu, todėl vis dar galima manyti, kad tai tik laikini JAV, dolerio ir Jungtinių Tautų sunkumai, vis dar tikėtis, kad po Nerono imperija nežlugs. Tačiau aš manau priešingai: vyksta esminis istorinis posūkis, kai visuotinės taikos ir pasaulio valstybės idealai, kaip jie buvo suformuluoti dar Immanuelio Kanto ar Jurgeno Habermaso ir jau minėto Z. Brzezinskio, yra nebeveiksnūs.
Tačiau A. Dugino prognozės neveikia: Rusija ne tik nesugeba iškilti kaip vienas iš pasaulio polių, o priešingai – pamažėle kaip milžiniškas jau nudėvėtas tanklaivis grimzta į civilizacinį dugną.
Šiandien matome ne globalių institucijų pabaigą, o eroziją, krizę. Jų vietą pamažu užima dinamiškos didžiosios korporacijos, tokios kaip „Palantir“ ir „Google“, kurios taip pat neturi arba netenka globalaus vaidmens. Globalios kompanijos traukiasi, o atsilaisvinusią pasaulio terpę užpildo naujos, dinamiškos mikrostruktūros: akcijų fondai ir jų krepšeliai, su jomis bendradarbiaujančios didžiosios ir vidutinės įmonės.
Išsivysčiusiose šalyse, kurioms priskiriu ir Lietuvą, plečiasi nevyriausybinės organizacijos (NVO), nauji religiniai, meniniai judėjimai ar gyvenimo būdo judėjimai. Daugelis jų organizuojasi ne pagal valstybinį, ne pagal didžiųjų monopolinių kompanijų, o pagal dinamiško išteritorinto komunikacinio spiečiaus modelį. Netgi Elonas Muskas, supratęs rinkos ir visuomenės raidos tendencijas, pardavė dalį „SpaceX“ akcijų, kurios tuoj pat tapo kitų fondų vienetų dalimi ir paplito visame pasaulyje.
Ir čia D. Trumpas atrodo kur kas geriau nei V. Putinas. JAV prezidentas nuolatos remiasi argumentu apie akcijų biržas, o V. Putinas net nesupranta šios kalbos, jis grąžina Rusiją iš globalaus pasaulio į 19 amžių – imperijų amžių. Biržų raida, o ne geopolitinės vaizduotės logika lemia JAV prezidento sprendimus ir tai yra gana objektyvūs sprendimai, nors geopolitikos vanagai su tuo gali nesutikti.
Vyksta esminis istorinis posūkis, kai visuotinės taikos ir pasaulio valstybės idealai, kaip jie buvo suformuluoti dar Immanuelio Kanto ar Jurgeno Habermaso ir jau minėto Z. Brzezinskio, yra nebeveiksnūs.
Dirbtinis intelektas (DI) ir robotizacija leidžia atsirasti mažoms ir vidutinėms aukštų technologijų įmonėms, kurios bendradarbiauja ir sudaro bendradarbiaujančių įmonių spiečius, kurių formą ir taisykles nusako daugybė sudarytų sutarčių. Panašiai vyksta ir kultūros bei švietimo sektoriuose, kur dinamiškas tarptautinis tinkliškumas ir integruoti DI elementai yra jau savaime suprantamas dalykas. Dinamiškas mega struktūrų atsiradimas ir nykimas tampa nauju civilizaciniu procesu.
Šios struktūros panašios į ledkalnius: susiformuoja, jungiasi, skyla, ištirpsta, vėl formuojasi. Toks yra dabartinis pulsuojantis pasaulis, kurio procesus vis labiau lemia mikrolizacija. Šiandien mikrolizacija nebereiškia globalaus kaimo, įvietintos globalizacijos, nors įvairūs žodynai dar bando būtent taip aiškinti šį terminą. Be to, ne visos šalys sutinka žengti į šiuos dinamiškus mikrolizacijos procesus, į naujas socioekonominių spiečių generacijas. Rusija pasirinko atkurti planinę karinę ekonomiką su nususintu smulkiuoju ir vidutiniu verslu. Ukraina bent jau dronų gamybos ir valdymo srityje pasuko mikrolizacijos keliu, ir Kyjivo skatinama išcentruota gamyba išplito daugelyje Europos Sąjungos šalių – tai padeda realizuoti technologinį inovacinį pranašumą prieš senojo tipo ekonomiką. Taigi, skirtingi DI modeliai ne sustiprina globalų pasaulį, kaip buvo iš jų tikimasi, o priešingai – veikia panašiai kaip Ukrainos dronų gamyba: išteritorinta, sutartinė, spietinė, dinamiška, kūrybiška.
Dinamiškas mega struktūrų atsiradimas ir nykimas tampa nauju civilizaciniu procesu.
Spietinė mikrolizacija aktyviai remiasi kūrybinio naikinimo principu – pagrindiniu žmogiškosios, o ne gamtos raidos principu. Prieš pusmetį sukurtas itin sudėtingas technologinis produktas jau laikomas beviltiškai pasenusiu ir vietoj jo ateina naujos kartos sprendimai. Didžiosioms įmonėms, jei tik jos netampa spiečiumi, kuris sudaro sudėtingą agregatą, sunku ištverti tokį akceleracijos tempą.
Dar sunkiau tai suprasti politikams, kurie neturi tinkamo išsilavinimo ir retas kuris nuolatos mokosi ar atnaujina savo žinias taip pat radikaliai, kaip ir naujųjų technologijų generatoriai. Politikams patartina nuolatos skaityti mokslinės ar maginės fantastikos literatūrą. Ji padeda mąstymui atsikratyti senų schemų, griauti jas ir godžiai ieškoti naujų sprendimų. Čia žodis „godžiai“ yra labai svarbus – kiti net kviečia „paranojiškai“ ieškoti kūrybinių sprendimų. Tačiau valstybių pareigūnai veikiau ieško grėsmių nacionaliniam ar globaliajam saugumui ir rodo nulinį kūrybingumo laipsnį.
Pavyzdžiui, JAV vyriausybė reikalauja apriboti prieigą prie „Anthropic“ (viena iš DI platformų) modelių „Claude Mythos 5“ ir „Claude Fable 5“. Šie modeliai kelia grėsmę jautrių duomenų saugumui, nes, suradę pažeidžiamus kodus, gali įsibrauti į uždaras skaitmenines sistemas. Tačiau atrasto ir jau išplatinto džino atgal į butelį nesukiši. Konkurentai ne tik JAV, bet ir Kinijoje, o per ją ir Rusijoje, taip pat karinės Ukrainos struktūros padarys viską, kad tik gautų šiuos DI ginklus. DI platformų ir modelių skaičius nuolatos auga, taigi nors politiniai ir saugumo ribojimai galimi, bet yra veiksnūs tik tada, kai visuomenės susitaria, o susitarti pasaulyje nėra kam, nes globalios institucijos yra nebeveiksnios to paties D. Trumpo dėka.
Nebeliko didžiosios šachmatų lentos, tik jos likučiai, nuolaužos. Tarp senųjų šachmatų liekanų sparčiai skleidžiasi keliaujantys įvairiomis kryptimis sunkiai atpažįstami spiečiai, sklinda keistumas, o naujas žaidimas dar neturi pavadinimo.
