Politinė veikla atveria kelius į aukščiausias valstybės valdymo pozicijas, tačiau pateikia sąskaitą. Tai – kitokios atsakomybės ribos. Politikui tenka atsakyti ne tik pagal įstatymą, bet ir už tai, kiek jo veiksmai etiški, ar atitinka moralės standartą, kaip atrodo visuomenei.
Nuo pirmosios šios kadencijos dienos socialdemokratai, kartu su besikeičiančiais partneriais, tarsi bandė atmesti ar bent pakeisti politiko atsakomybei tenkančias teisės ir etikos proporcijas.
Idealus jų variantas – kol nenuteistas ir nesi belangėje, gali eiti kokias tik nori, net premjero, pareigas – netapo gyvenimu. Susiaurinti politiko atsakomybės ribų nepavyko. Įrodymas – buvusio premjero Gintauto Palucko istorija. Jos pabaiga liūdna ekspremjerui, bet laiminga valstybei.
Kova buvo nuožmi. Pamoka – stipri. Ar to pakako pakeisti įpročius ar bent patikėti, kad visuomenė neketina nuleisti kartelės ir neverta tikrinti šios nuostatos dar ir dar kartą?
Trečiasis šios kadencijos premjeras Mindaugas Sinkevičius buvo maloniai pasveikintas dar nepradėjęs eiti pareigų.
LRT Tyrimų skyrius priminė – būdamas Jonavos meru jis ypač pigiai iš valstybės įsigijo žemės sklypą ir penkis kartus brangiau jį pardavė. Vertinant formaliai, įstatymas gal ir nepažeistas. O kaip dėl tarnybinės etikos? Dėl pareigų ir informacijos panaudojimo asmeninei naudai? Aiškinimai, kad meras nieko nežino apie savo teritorijos sklypus, veikė kaip eilinis, skirti tik gerbėjams ir naiviems.
Atrodo, kad M. Sinkevičius pretenduoja eiti G. Palucko keliu. Net jį lenkia. Pradės darbą su Specialiųjų tyrimų tarnybos palyda, tiriančia žurnalistų pateiktus faktus. O tas sklypas vilksis tarp kojų, gyvens savo gyvenimą kartu su pirmuoju ministru.
Viena klaida politikui dažniausiai atleidžiama. Bet būsimam Vyriausybės vadovui tai negalioja. Istorijų su televizoriais ir iždo pinigais apmokamų telefonų neįmanoma pamiršti. Lygiai kaip ir bene brangiausių šalies advokatų, dirbančių būsimam premjerui už saikingą kainą ir tuo pat metu aptarnaujančių savivaldybei artimą Jonavos įmonę.
Kaip bevartytum tas istorijas, lieka įspūdis, kad būsimasis premjeras turi talentą pigiai pirkti ir gauti didžiausią naudą. Nepaisydamas interesų konflikto ar dar kokių ranka neapčiuopiamų kriterijų. Spekulianto genas, mintantis instituciniu resursu?
Neatrodo, kad renovuotas politinis laikotarpis bus ramus ir darbingas. Priešingai, visi ženklai rodytų problemas, kurios visiškai neatitinka svarbiausių politinių socialdemokratų ir jų partnerių tikslų.
Koks gi dar galėtų būti strateginis tikslas, jei ne sėkmingi savivaldos ir Seimo rinkimai, leidžiantys užsitikrinti dar vieną kadenciją valdžioje.
Šis trečiasis bandymas, primenantis arklių keitimą perkėloje, iš esmės vykdomas tik dėl to. O kas bus, jeigu nepavyks? Jeigu pildysis visos pesimistinės prognozės, jeigu tvarkingas kostiumas, balti marškiniai, aukštas statusas ir mažai žinomais asmenimis atnaujinta ministrų komanda reputacijos pakankamai neišbalins?
Liktų planas D, kuris galėtų būti toks pat kaip planas A, padėjęs laimėti pastaruosius rinkimus. Svajonių premjerė Vilija Blinkevičiūtė, viešai supykusi, pasakiusi – jau gana. Ir ateinanti išgelbėti. Eilinį kartą. Vėl – iš pradžių.
Ar nebūtų gražu ir graudu iki ašarų?
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
