„Dirbtinis intelektas drastiškai sumažino nusikaltimo kainą ir techninį barjerą“, – sako kibernetinio saugumo ekspertas Deividas Ambrazevičius. Anot jo, tėvai turėtų būti labai atsargūs keldami savo vaikų nuotraukas ar asmeninę informaciją į socialinius tinklus. „Saugiausias būdas dalytis vaikų nuotraukomis socialiniuose tinkluose – jomis nesidalyti visai“, – teigia D. Ambrazevičius.
Diskusijos apie vaikų saugumą internete skamba jau kurį laiką. Tėvai ne tik raginami akylai prižiūrėti, ką internete veikia jų vaikai, bet ir skatinami mažiau dalytis vaikų nuotraukomis ar privačia jų informacija.
Kibernetinio saugumo ekspertas D. Ambrazevičius portalui LRT.lt teigė, kad nusikaltėlių internete aukomis gali tapti tiek paaugliai, tiek maži vaikai.
„Nusikaltėliai taikosi į dvi grupes – paauglius, kurie jau patys aktyviai komunikuoja internete, ir mažesnius vaikus, kurių nuotraukas viešina tėvai“, – teigė kibernetinio saugumo ekspertas.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- D. Ambrazevičius sako, kad dirbtinis intelektas drastiškai sumažino nusikaltimo kainą ir techninį barjerą.
- Pasak kibernetinio saugumo eksperto, saugiausia būtų vaikų nuotraukomis socialiniuose tinkluose apskritai nesidalinti.
- Skirtingos valstybės imasi spręsti, kaip pažaboti nusikaltėlius ir užtikrinti vaikų saugumą internete.
Portalas LRT.lt jau anksčiau rašė apie vaikų internete tykančius pavojus. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, priimanti skundus dėl socialinių tinklų ir reaguojanti į tai, kas skelbiama, anksčiau teigė, kad kasmet sulaukia gausybės skundų dėl socialinių tinklų turinio, kuriame viešinami vaikai.
Atkreipti dėmesį į tai, ką tėvai skelbia socialiniuose tinkluose, ragino ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.
„Svarbiausia išlikti sąmoningiems ir kiekvieną kartą savęs paklausti: ar tuo, kuo dalijamės šiandien, vaikas džiaugsis ir ateityje? Ar ši informacija po kurio laiko vis dar išliks pozityvi, o gal gali būti panaudota netinkamame ar vaikui nepalankiame kontekste?“, – yra sakiusi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja Neringa Lavinskienė.
Taip pat skaitykite
D. Ambrazevičius yra parengęs gidą tėvams apie saugų interneto naudojimą ir tai, ko apie internetą reikėtų išmokyti vaikus. Gidą galite rasti ČIA.
Vaikus ir šantažuoja, ir išnaudoja
Kibernetinio saugumo ekspertas D. Ambrazevičius portalui LRT.lt pabrėžė, kad dirbtinis intelektas drastiškai sumažino nusikaltimo kainą ir techninį barjerą. Kitaip tariant, nusikaltėliams nebereikia sudėtingų grafinių programų įgūdžių.
„Dabar pakanka vos vienos vaiko veido nuotraukos, kad speciali dirbtinio intelekto programėlė mažiau nei per minutę sugeneruotų tikrovišką nuogą atvaizdą“, – sakė ekspertas.
Dark web forumuose yra tinklai, kur DI sugeneruoti vaizdai parduodami, mainomi ar naudojami kurti uždariems pedofilų bendruomenių puslapiams.
D. Ambrazevičius
Pasak jo, nusikaltėliai internete apie vaikus ir paauglius skelbiamą medžiagą perkuria ir naudoja dviem būdais. Pirmasis – šantažui.
„Tai dažniausias scenarijus, dėl kurio nukentėjusiųjų skaičius pasaulyje išaugo net 6 345 proc. Nuotrauka nėra niekur parduodama – ji siunčiama pačiam vaikui su grasinimu: „Jei nepervesi pinigų arba neatliksi tam tikrų veiksmų, aš šį vaizdą išsiųsiu tavo tėvams, klasės ir kitiems draugams“. Tai sukelia baisias pasekmes: manipuliacijas, depresiją ar net savižudybes“, – aiškino pašnekovas.
Kitas tikslas, kuriam išnaudojamos skelbiamos nuotraukos, – prekyba ir kolekcionavimas. Anot D. Ambrazevičiaus, dark web [tamsiojo interneto – LRT.lt] forumuose yra tinklai, kur dirbtinio intelekto įrankiais sugeneruoti vaizdai yra parduodami, mainomi ar naudojami kurti uždariems pedofilų bendruomenių puslapiams.
Pakanka viešai prieinamos vaiko nuotraukos, kad sukurtų itin realistišką seksualinio išnaudojimo medžiagą.
D. Ambrazevičius
„Nusikaltėliai naudoja automatizuotus botus, kurie tiesiog skenuoja viešus socialinių tinklų profilius ir siurbia vaikų nuotraukas duomenų bazėms pildyti.
DI technologijos ir ypač atvirojo kodo vaizdo generavimo modeliai, vadinamosios nurengimo programos, radikaliai pakeitė nusikaltimų vaikams pobūdį. Nusikaltėliams nebereikia fizinio kontakto. Jiems pakanka viešai prieinamos vaiko nuotraukos, kad sukurtų itin realistišką seksualinio išnaudojimo medžiagą“, – komentavo kibernetinio saugumo ekspertas.
Taip pat skaitykite
Kaip sakė D. Ambrazevičius, pagal 2026 m. kovą paskelbtą „Internet Watch Foundation“ ataskaitą, per 2025 m. dirbtinio intelekto sugeneruotų vaizdo įrašų, kuriuose vaizduojamas vaikų seksualinis išnaudojimas, skaičius išaugo net 26 385 proc.
„65 proc. šių naujų dirbtinio intelekto vaizdo įrašų priskiriami A kategorijai – pačiam žiauriausiam ir ekstremaliausiam nelegaliam turiniui“, – pabrėžė kibernetinio saugumo ekspertas.
Be to, net 97 proc. nelegalių dirbtinio intelekto sugeneruotų vaizdų buvo nukreipti į mergaites. Kaip sakė D. Ambrazevičius, dažnai tokiuose įrašuose esančių vaikų veidai – realių vaikų, kurių nuotraukas tėvai paskelbė socialiniuose tinkluose, atvaizdų manipuliacijos.
Kokias klaidas daro tėvai?
Kaip kalbėjo D. Ambrazevičius, vaiko asmeninio gyvenimo detalių viešinimas, nuolatinis tėvų dalijimasis vaiko gyvenimu dabar jau vertinami ne tik kaip privatumo pažeidimas, bet ir kaip tiesioginis informacijos teikimas nusikaltėliams.
„Gimimo datos, vietos, ugdymo įstaigų ir net vaiko balso ar vaizdo įrašų viešinimas 2026 m. atveria duris ne tik fiziniam persekiojimui, bet ir skaitmeninėms grėsmėms. Pavyzdžiui, naudojant dirbtinį intelektą, iš vaiko balso įrašo galima sukurti vadinamąjį balso sukčiavimo atakų algoritmą“, – pabrėžė kibernetinio saugumo ekspertas.
Anot jo, patys to nesuvokdami tėvai tampa pagrindiniais medžiagos teikėjais nusikaltėliams.
Taip pat skaitykite
„Saugiausias būdas dalytis vaikų nuotraukomis socialiniuose tinkluose – jomis nesidalyti visai“, – teigė D. Ambrazevičius.
Jei vis dėlto tėvai nori pasidžiaugti vaiko pasiekimais su artimaisiais, reikėtų laikytis kelių kibernetinio saugumo eksperto įvardytų taisyklų.
Vaiko mintys ar juokingos SMS žinutės, kurios tėvams atrodo mielos, po 5–10 metų gali tapti puikia medžiaga bendraamžių patyčioms mokykloje.
D. Ambrazevičius
Pirmiausia reikėtų uždengti vaiko veidą – naudoti skaitmeninius lipdukus (jausmaženklius), fotografuoti vaiką iš nugaros ar profiliu, kad dirbtinio intelekto algoritmai negalėtų nuskaityti vaiko veido ir sukurti skaitmeninio jo dvynio.
Antra, svarbu, kad nuotraukos būtų matomos tik artimiems draugams, kitaip tariant, jūsų profilis socialiniuose tinkluose neturėtų būti viešas ir visiems prieinamas.
„Tačiau prisimink: užtenka, kad vieno iš tavo draugų paskyra būtų nulaužta, ir tavo vaiko nuotraukos pateks į svetimas rankas“, – pabrėžė D. Ambrazevičius.
Galiausiai jis rekomenduoja naudoti šifruotus kanalus: „Geriau siųskite nuotraukas tiesiogiai seneliams per „Signal“, „WhatsApp“ grupes ar saugias debesijos saugyklas (su slaptažodžiu), o ne kelkite į bendrą srautą.“
D. Ambrazevičius taip pat atkreipia dėmesį į klaidas, kurias dažniausiai daro tėvai. Viena tokių – viešas dalijimasis vaikų nuotraukomis, padarytomis paplūdimyje, baseine ar vonioje.
„Labas, tavo mama sakė, kad šiandien po krepšinio treniruotės tave paimsiu aš...“ Vaikas juo patikės, nes nepažįstamasis žino per daug asmeninių detalių.
D. Ambrazevičius
„Net jei vaikas su maudymosi kostiumėliu, nusikaltėliams tai yra ideali medžiaga apdoroti dirbtiniu intelektu“, – teigė jis.
Kita klaida – skelbiamos nuotraukos, kuriose matyti mokyklos uniforma, logotipas ar namo numeris. Taip pat geros kokybės, portretinės vaiko nuotraukos iš arti. Anot kibernetinio saugumo eksperto, tai – tobulas šaltinis išmaniųjų vaizdo klastočių technologijoms.
„Kai tėvai viešina gimimo datą, ligoninę, būrelius, vaiko mintis ir SMS ekrano nuotraukas, jie sukuria milžinišką skaitmeninį pėdsaką, kuris kelia rimtų grėsmių.
[Tai] tapatybės vagystė – vardas, pavardė, tiksli gimimo data ir gimimo vieta yra pagrindiniai duomenys, kuriuos naudoja bankai ar kitos institucijos tapatybei patvirtinti. Sukčiai gali kaupti šią informaciją ir, vaikui sulaukus pilnametystės, tais duomenimis manipuliuoti“, – teigė D. Ambrazevičius.
Taip pat skaitykite
Kita kylanti grėsmė – tikslinė socialinė inžinerija. Kaip teigė kibernetinio saugumo ekspertas, nusikaltėlis, žinodamas vaiko lankomus būrelius, mokyklą ir tėvų bendravimo stilių (iš SMS nuotraukų), gali lengvai susisiekti su vaiku internete ir apsimesti šeimos draugu ar būrelio vadovu.
„Labas, tavo mama sakė, kad šiandien po krepšinio treniruotės tave paimsiu aš...“ Vaikas juo patikės, nes nepažįstamasis žino per daug asmeninių detalių“, – dėmesį atkreipė ekspertas.
Galiausiai, vaikas gali susidurti su patyčiomis ar psichologiniu smurtu ateityje: „Vaiko mintys ar juokingos SMS žinutės, kurios tėvams atrodo mielos, po 5–10 metų gali tapti puikia medžiaga bendraamžių patyčioms mokykloje. Tėvai atima iš vaiko teisę į privatų gyvenimą jam dar nespėjus užaugti.“
Pasak D. Ambrazevičiaus, viešai girdima mintis, kad tai, kas patenka į internetą, ten lieka amžiams, kibernetinio saugumo požiūriu yra visiška tiesa. Kaip sakė ekspertas, nors teisiškai egzistuoja Bendrojo duomenų apsaugos reglamento užtikrinama teisė būti pamirštam ir žmogus gali reikalauti, kad „Google“ ar „Facebook“ pašalintų nuotrauką, realybėje procesas yra negrįžtamas.
„Egzistuoja tūkstančiai puslapių archyvavimo programų (kaip „Wayback Machine“) ir duomenų brokerių botų, kurie akimirksniu nukopijuoja viešai paskelbtą informaciją į savo serverius.
Jei kas nors tavo vaiko nuotrauką atsisiuntė į savo kompiuterį ar išsaugojo privačiame dark web serveryje, jokios teisinės užklausos ar programišių atakos to iš ten neištrins. Ištrinti nuotrauką iš savo profilio nereiškia ištrinti jos iš interneto. Ji tiesiog tampa nebematoma tau“, – pabrėžė kibernetinio saugumo ekspertas.
Kaip tai bandoma pažaboti?
Skirtingose šalyse jau pradedama diskutuoti, kaip reikėtų užtikrinti vaikų saugumą internete, ar net ir imamasi veiksmų. Pavyzdžiui, kaip sakė D. Ambrazevičius, Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės reguliuotojai pradėjo reikalauti, kad DI platformos (pvz., atvirojo kodo vaizdo generatoriai) diegtų saugumo filtrus, neleidžiančius generuoti nepilnamečių aktų, ir blokuotų mokomuosius duomenis.
„Šalys masiškai keičia įstatymus, prilygindamos DI sugeneruoto seksualinio turinio su nepilnamečiais kūrimą ir laikymą tikram seksualiniam išnaudojimui, nes net jei vaizdas netikras, žala konkretaus vaiko tapatybei ir psichikai yra absoliučiai reali“, – teigė kibernetinio saugumo ekspertas.
Jo nuomone, kovoje su tokiais nusikaltimais reikia trijų lygių atsako. Pirmasis lygis – technologinis, apimantis platformų atsakomybę.
„Didžiosios technologijų kompanijos privalo diegti automatinius algoritmus (pavyzdžiui, patobulintą „PhotoDNA“ technologiją), kurie blokuotų žinomus dirbtinio intelekto manipuliacijos įrankius ir neleistų į serverius įkelti sugeneruoto nelegalaus turinio. Taip pat būtinas griežtas DI įrankių kūrėjų reguliavimas (pvz., vandens ženklų įterpimas į DI sugeneruotus vaizdus)“, – komentavo pašnekovas.
Taip pat, anot jo, reikia teisinio atsako, kuriam svarbus tarptautinis bendradarbiavimas: „Nusikaltėliai dažnai veikia iš šalių, kurios nebendradarbiauja su Vakarų teisėsauga, todėl būtina stiprinti Europolo ir Interpolo padalinius, kad jie galėtų įsiskverbti į dark web grupuotes ir neutralizuoti jų serverius.“
Tai tas pats, kas uždrausti automobilius, užuot mokius vairuotojus kelių eismo taisyklių.
D. Ambrazevičius
Trečia, anot D. Ambrazevičiaus, labai svarbus yra švietimas. Pasak jo, vaikai turi būti mokomi vienos auksinės taisyklės: jei tave šantažuoja – niekada nemokėk ir nevykdyk reikalavimų. Ekspertas pabrėžė, kad, sumokėjus pinigus ar įvykdžius kitus reikalavimus, šantažas niekada nesustoja.
„Reikia nedelsiant kreiptis į tėvus arba specialiąsias tarnybas“, – pabrėžė jis.
Taip pat skaitykite
Visgi, pasak kibernetinio saugumo eksperto, Lietuvoje dabar vyrauja ydinga tendencija – perkelti visą kaltę ir atsakomybę vaikui, pavyzdžiui, draudžiant telefonus, ribojant jų prieigą prie socialinių tinklų.
Prancūzijoje jau galioja įstatymai, leidžiantys užaugusiems vaikams paduoti tėvus į teismą už jų privatumo pažeidimą ar vaiko įvaizdžio komercializavimą.
D. Ambrazevičius
„Tai tas pats, kas uždrausti automobilius, užuot mokius vairuotojus kelių eismo taisyklių“, – sakė pašnekovas.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje reikia kuo skubiau pradėti diskusijas ir priimti sprendimus dėl tėvų atsakomybės, privalomo tėvų švietimo ir greitojo reagavimo mechanizmo.
„Prancūzijoje jau galioja įstatymai, leidžiantys užaugusiems vaikams paduoti tėvus į teismą už jų privatumo pažeidimą ar vaiko įvaizdžio komercializavimą (uždirbant iš vaikų nuomonės formuotojų). Lietuvoje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme turėtų atsirasti aiški nuostata, apibrėžianti vaiko teisę į savo skaitmeninį įvaizdį, ir gairės, kada tėvų elgesys internete jau tampa vaiko išnaudojimu ar teisių pažeidimu“, – akcentavo D. Ambrazevičius.
Jis taip pat tvirtino, kad valstybių lygiu – darželiuose, mokyklose, per tėvų susirinkimus – turi būti vykdomi ne vaikų, o tėvų skaitmeninio raštingumo kursai. Eksperto teigimu, tėvai privalo pasirašyti sutikimus ir atmintines ne tik dėl to, ką mokykla gali fotografuoti, bet ir prisiimti atsakomybę už tai, ką jie patys viešina apie savo vaikus.
„Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba turėtų turėti tiesioginę, supaprastintą karštąją liniją su didžiosiomis platformomis („Meta“, „TikTok“, „Google“), kad gavus signalą (net ir iš paties vaiko ar mokytojų), su tėvų paskyromis susijęs žalingas turinys apie vaiką būtų blokuojamas per kelias valandas, nelaukiant ilgų teisinių ginčų“, – portalui LRT.lt komentavo kibernetinio saugumo ekspertas D. Ambrazevičius.
