Savaitgalį, kai Jungtinės Valstijos minėjo 250 metų jubiliejų, šios šalies prezidentui Donaldui Trumpui paskambino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Po to D. Trumpas kalbėjo ir su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Ukrainos ir Rusijos prezidentai ne tik sveikino Jungtinių Valstijų vadovą su gražiu valstybės įkūrimo jubiliejumi. Abu skubėjo pranešti, kad turi naujų kortų kare, todėl taika gali būti tik jų siūlomomis sąlygomis.
V. Putinas pranešė, kad Rusijos armija užėmė labai stipriai įtvirtintą Donbaso miestą Kostiantynivką, ką Ukrainos pusė po to paneigė. Ukrainos armija laikosi, o benzino krizė akivaizdi Rusijoje, Krymas – izoliuojamas.
Visa tai pasekmė sumanios Ukrainos strategijos Krymo atžvilgiu. Įgyvendinta ji ne vienus metus. Smūgiai prieš Rusijos naftos objektus pradėti vėliau.
Kryme pasirinkta smogti iš pradžių prieš radarus, po to prieš oro gynybą, nuolat naikinamas Rusijos karo laivynas Juodojoje jūroje, o pastaraisiais metais ir logistikos keliai, vedantys į Krymą. Ne tik Rusija, bet ir nemaža dalis Vakarų analitikų nepastebėjo, kokia sumani ši Kyjivo linija. Tik dabar aikčioja.
Benzino krizė visoje Rusijoje kilo po to, kai Ukraina pasirinko dar vieną strateginį žingsnį: smogti Rusijos naftos perdirbimo ir eksporto infrastruktūrai visoje Rusijoje ir išvedė iš rikiuotės virš 40 procentų Rusijos naftos komplekso, o tai reiškia ir kirto per benzino bei kito kuro potencialą.
Daug memų internete, pašaipų dabar sklinda Rusijos atžvilgiu dėl silpnumo, kas nepatinka V. Putinui, įsibėgėjant Rusijos Dūmos rinkimų kampanijai.
Vakarams vieną kartą reikia suvokti: svarbu ne reikšti susirūpinimą ar susižavėjimą Ukraina, o nustatyti savo strategiją Europos gynybai ir saugumui. Stipri karine prasme Ukraina turi būti svarbi šios strategijos dalimi.
O kur dar ir perspektyva vėl pamatyti Ukrainos dronus virš Maskvos ir Peterburgo, kitų Rusijos miestų (šią naktį smogta Belgorodui), kai prezidentas V. Zelenskis paskelbė, kad Ukraina pradeda 40 dienų truksiančią oro atakų prieš Rusiją kampaniją. Nesugebėjimas šių Ukrainos oro atakų sustabdyti prieš Rusijos sostinę yra laikomas dar vienu Putino režimo silpnumo įrodymu.
Matyt, ir su balistinių, sparnuotųjų raketų atsargomis Rusijoje buvo ne visai gerai, jeigu užtruko, kol V. Putinas vėl ėmė rengti masinius smūgius Ukrainai, kurie, kaip ir Rusijos analitikai suvokia, neprivers Kyjivo kapituliuoti. Gali vesti tik prie karo eskalacijos. Dabar ir prie atsakomųjų smūgių Rusijoje. Suvokiant tai, Maskvoje vėl grasinama branduoliniu ginklu. Bet Pekinas prieš.
Ukraina neatsitiktinai pasirinko oro smūgius Krymui ir Rusijos strateginiams naftos objektams, kaip svarbiausią priemonę įrodyti, kad turi dar karo kortų.
Nepaisant Ukrainos pareiškimų, kad Donbase ir kitur karo fronte padėtis yra stabilizuota, tai nėra visai taip. Padėtis Ukrainoje sunki ir tai supranta tiek V. Putinas, tiek V. Zelenskis. To vėlgi nelabai suvokia dalis Vakarų ekspertų, kurie važinėja nuolat iš vienos konferencijos į kitą, kalba kiekvienoje iš jų apie Ukrainą, nors tik laikas nuo laiko po 2022 metų buvo Kyjive, Lvive ar kituose Ukrainos miestuose. O gal ir visai Ukrainoje nebuvo. Bet yra Ukrainos žinovai.
Šie ekspertai vėl pratrūko euforinėmis nuotaikomis, kad V. Putinas pralaimi, o Ukraina ir V. Zelenskis laimi. Apie tai kalbėjo Prancūzijoje ir G7 šalių vadovai.
V. Putinas nurodė skubiai užimti Kostiantynivką kaip strateginį Ukrainos miestą Donbase. Bet net Rusijos ekspertai pripažįsta, kad tai daugiau buvo noras paskelbti apie šį laimėjimą iki Jungtinių Valstijų jubiliejaus minėjimo ir NATO viršūnių susitikimo, nei realybė fronte. Kad galėtų pranešti D. Trumpui ir kitiems NATO šalių vadovams prieš susitikimą Ankaroje, jog turi kortų.
Dabar yra svarbu, kad NATO nepakibtų ant šios Kremliaus žinios, kuri panaši į anksčiau skelbtą atseit Kupjansko užėmimą, o jį iki šiol kontroliuoja Ukraina.
Daugiau nei 4 metus vyksta plataus masto Putino Rusijos karas prieš Ukrainą. Nežinia, ar jį būtų atlaikę Vakarai. Ukraina rodo stiprų ryžtą kovoti ir netikėtiną išmanumą, ieškant stiprių pusių šiame kare, net ir tada, kai ją Vakaruose ir Rusijoje ne kartą nurašė.
Vakarams vieną kartą reikia suvokti: svarbu ne reikšti susirūpinimą ar susižavėjimą Ukraina, o nustatyti savo strategiją Europos gynybai ir saugumui. Stipri karine prasme Ukraina turi būti svarbi šios strategijos dalimi.
Ar šia linkme bus žengta per NATO viršūnių susitikimą Ankaroje? Matysime. Bet Rusijai nepasiekus tikslų Donbase, kalbama apie tolesnę galimą eskalaciją: įskaitant oro smūgius karo gamykloms NATO šalyse.
Todėl svarbu yra nesupainioti galimos taikos ir eskalacijos kortų.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
