Ukrainos kariai šiemet fronte aptinka paukščių lizdų, susuktų iš bepiločių optinių kabelių. Pasak biologų, toks sparnuočių elgesys – išskirtinis ir rodo, kaip karas keičia gamtą.
Frontas Ukrainoje žvilga nuo bepiločių optinių kabelių, leidžiančių dronų pilotams išvengti signalo blokavimo. Ir keičiančių ne tik karą.
Iš optinių kabelių susukti paukščių lizdai jau papildė Ukrainos karo muziejaus kolekciją.
„Pirmas lizdas daugiausia padarytas iš šieno ir optinio kabelio. Jo galime matyti daug, ir viskas tvirtai susukta“, – rodydama lizdą pasakoja Ukrainos karo muziejaus tyrėja Jana Hrynko.
Kad lizdams sukti paukščiai pasitelkia atliekas, paliktas žmonių, nieko nauja, bet tokio reiškinio biologai sako nematę.
„Šie lizdai unikalūs. Niekad anksčiau tokių lizdų nemačiau, o teko matyti daug dėčių. Tai ypatinga ne tik dėl paukščių, bet ir dėl dokumentuojamos istorijos, karo poveikio gamtai“, – aiškina biologas Auke-Florianas Hiemstra.
Atvejų, kai kabeliai virsta paukščių lizdine medžiaga, biologai sako užfiksavę visame fronte – nuo Charkivo šiaurėje iki Zaporižios pietuose.
„Tokie objektai kaip paukščių lizdai iš optinio kabelio rodo, kaip keičiasi karo prigimtis. 2022 metais tokių lizdų nepamenu“, – pažymi Ukrainos karo muziejaus tyrėja Jana Hrynko.
Kurios rūšys dažniausiai pasitelkia kabelius – neaišku. Mokslininkai žada atlikti papildomų tyrimų.
„Tai labai nedideli lizdai. Ukrainos bioįvairovė turtinga, tokį lizdą galėjo susukti daugybė paukščių. Tad dabar ieškome architekto, norime rasti DNR pėdsakų, kad išsiaiškintume, kas tiksliai lizdą susuko“, – sako A. F. Hiemstra.
Laiko, pasak biologų, prireiks išsiaiškinti ir visą karo žalą gamtai, ypač fronto linijoje, kur kabeliai – tik vienas iš skaudulių.
„Žinoma, dirbtinės medžiagos gali pakenkti paukščiams, jie gali įsipainioti, susižeisti. Kita vertus, susuktas iš tokios medžiagos lizdas gali būti stipresnis. Tai savotiška nauda. Bet koks galiausiai bus tokių lizdų poveikis, neaišku. Reikia atlikti daugiau tyrimų“, – teigia biologas.
Nors gamta bando prisitaikyti, sprogimų, griovimų ir taršos padariniai neatitaisomi. Ukrainos aplinkosaugos ministerija skaičiuoja, kad žala viršija 100 milijardų eurų.
