Apklausos rodo, kad nors Pietų Korėja pastaraisiais dešimtmečiais tapo vis pasaulietiškesnė, šalyje vėl populiarėja ir budizmas. Naujausiais duomenimis, iš keturių didžiausių Pietų Korėjos religijų būtent jis vertinamas palankiausiai. Mokslininkai tikina, kad tokią tendenciją skatina pastaruoju metu populiarėjantis vadinamasis „madingasis budizmas“. Nors jis ir pritraukia dėmesio, kritikai tikina, kad „madingasis budizmas“ prieštarauja pagrindiniams religijos mokymams.
Pietų Korėjoje budizmas išlieka viena didžiausių religijų, ją išpažįsta iki penktadalio korėjiečių. Tačiau pritraukti naujų, ypač jaunų, žmonių darosi sunku.
Todėl kol vieni tradiciškai lenkiasi prie trijų milžiniškų auksinių Budos statulų kojų ir aukoja, kiti kviečiami į visai netoli įsikūrusią parduotuvėlę, kur siūlomos statulėlės, rožiniai, kepurėlės ir marškinėliai.
Tačiau prekės – išskirtinės: Buda ant jų vaizduojamas klausantis muzikos, naršantis mobiliajame telefone ar pučiantis burbulus.
„Išpūsk. Sprogdink. Pamiršk.“ Tai – jaunimui skirto „madingojo budizmo“ pavyzdys.
„Šiuo metu gyvename laikais, kai žmonės pamažu tolsta nuo religijos. Todėl manome, kad keičiasi ir tai, kaip jaunesnės kartos susiduria su religija. Taigi stengiamės bendrauti taip, kad tai jiems būtų artima“, – sako budistų vienuolis Mjodžangas.
Populiariosios kultūros, o kartais ir technologijų, kaip robotų, pasitelkimas duoda vaisių.
Pavyzdžiui, Seulo tarptautinė budizmo paroda šiemet pritraukė rekordinį skaičių lankytojų – ketvirtį milijono. Organizatorių duomenimis, apie du trečdalius jų sudarė Z kartos atstovai, pusė – nereligingi žmonės.
Tuo metu apklausos rodo, kad iš keturių didžiausių šalies religijų budizmas vertinamas geriausiai.
Todėl, tikėtina, renginių, kur didžėjus elektroninę muziką sumaišo su budistiniais šūkiais, tik daugės.
„Jaunimui tikrai siūloma vis daugiau budistinių renginių, jie dabar labai madingi“, – pastebi festivalio dalyvė Čoi Kjung Jun.
„Malonu mėgautis budizmu ir apie jį sužinoti daugiau ne per religijai būdingą rimtumą“, – antrina festivalio dalyvis Kimas Džunas Pjo.
Tačiau „madingasis budizmas“ susilaukia ir kritikos.
Dalis tikina, kad vartotojiškumo skatinimas teršia pačią religiją, kuri kaip tik ragina neprisirišti prie žemiškųjų gėrybių, o robotų naudojimas žemina vienuolystės atsidavimą ir šventumą.
Be to, pabrėžiama, kad nors naujas ir modernus budizmo įvaizdis populiarina šią religiją, naujų tikinčiųjų tai nepritraukia.
„Jaunimas „madingajam budizmui“ tikrai skiria daug dėmesio, tačiau būtent dėl to sakome, kad šiuo metu esame stebėjimo etape. Kaip minėjau anksčiau, ketiname elgtis atsargiai ir budriai vertinti turinį, kurį kuria tie, kuriems trūksta budizmo supratimo“, – teigia budistų vienuolis Mjodžangas.
Be to, sutinkama – gairės nustatytos, tačiau reikia subtilios ir ne visada lengvai surandamos pusiausvyros.
Tuo metu religijos tyrinėtojai tikina, kad jaunajai budizmo sekėjų kartai keičiant vyresniuosius, ši religija visada prisitaikydavo prie naujovių. Vienintelis klausimas – ar „madingajam budizmui“ pavyks išlaikyti tradicinio budizmo mokymą.
