„Jie buvo visiškai nepasiruošę“: Krymas tampa problema Putinui

Ukrainai intensyvinant smūgius okupuotame Kryme ir aplink jį, daugiau nei dešimtmetį Rusijos statyta karinė tvirtovė, kurią Vladimiras Putinas laiko savo didžiausiu asmeniniu laimėjimu, pradeda byrėti. Pasak analitikų, kartu su dronų smūgiais naftos objektams Rusijos gilumoje Krymo izoliavimo kampanija yra Kyjivo „pergalės teorijos dalis“.

Kyjivas pastaraisiais mėnesiais sustiprino operaciją, siekdamas izoliuoti Krymą nuo likusių Rusijos okupuotų teritorijų, sugriauti jo logistiką ir paversti jį našta Maskvai. Po virtinės dronų ir raketų smūgių Kryme sutriko elektros tiekimas, masiškai trūksta degalų, smarkiai apribotas transporto judėjimas. Dėl šių priežasčių okupacinė vietos valdžia dar birželio 26 d. pusiasalyje paskelbė nepaprastąją padėtį.

Tęsiantis smūgiams, pirmadienį visuose okupuoto pusiasalio miestuose ir rajonuose užfiksuotas masinis elektros tiekimo nutraukimas. Taip pat pranešta, kad visoje Krymo teritorijoje įvesti apribojimai degalų pardavimui gyventojams, sustabdyta vaikų vasaros stovyklų veikla.

Apie masinius elektros tiekimo sutrikimus pranešama ir Chersono srityje, Ukrainos pietuose. Maskvos paskirtas Chersono srities gubernatorius Vladimiras Saldo naktį į antradienį paskelbė, kad visuose Rusijos okupuotuose srities rajonuose yra visiškai arba iš dalies nutrūkęs elektros tiekimas. Antradienį V. Saldo srityje paskelbė nepaprastąją padėtį, „kad būtų galima operatyviau įsigyti technikos, medžiagų ir įrangos, taip pat atlikti būtinus darbus“.

„Tai, ką dabar matome, yra Ukrainos vykdoma Krymo pusiasalio izoliacija, tiek smogiant į tiltus ir logistikos maršrutus šiaurinėje pusiasalio dalyje, tiek tęsiant atakas prieš judėjimą Kerčės tiltu, kuris per pastaruosius mėnesius ir taip buvo gerokai apribotas. Rusai supranta, kad Krymą jiems darosi vis sunkiau naudoti kaip logistikos centrą operacijoms Pietų Ukrainoje. Oro bazės, oro gynyba – visa tai nuolat atakuojama. Tai kartu gali tapti ir įžanga į galimą Krymo išlaisvinimą ateityje. Idėja yra izoliuoti pusiasalį, padaryti, kad Rusija nebegalėtų jo naudoti“, – LRT.lt sako buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas.

Ilgalaikė kampanija

Nors pranešimų apie Krymo blokadą ypač padaugėjo pastarosiomis savaitėmis, ši kampanija nėra nauja – Kyjivo pajėgos link šio tikslo yrėsi praktiškai nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios.

Dar 2022 m. pavasarį Ukraina pradėjo smūgius į Rusijos laivyną ir uostus Azovo ir Juodojoje jūrose. Tų metų balandį buvo nuskandintas Juodosios jūros laivyno flagmanas „Moskva“, vėliau smogta Berdiansko uostui, o spalį buvo pirmą kartą rimtai apgadintas Kerčės tiltas, jungiantis Krymo pusiasalį su žemynine Rusija.

2023 m. Ukraina sistemingai naikino Rusijos Juodosios jūros laivyną Sevastopolyje, atakavo remonto dokus, oro bazes, vadavietes ir oro gynybos sistemas. Dėl nuolatinių smūgių Rusija buvo priversta didžiąją dalį savo karo laivų perkelti iš Sevastopolio į Novorosijską.

Per pastaruosius dvejus metus Ukraina taip pat metodiškai naikino radarus, oro gynybos sistemas, degalų bazes, geležinkelius, perkėlas ir kitą infrastruktūrą.

„Svarbu suprasti, kad ši kampanija neprasidėjo prieš mėnesį ar du. Daugybę mėnesių prieš tai Ukrainos pajėgos sistemingai naikino Rusijos oro gynybos sistemas ir taip ruošė sąlygas dabartinei operacijai“, – pabrėžia vienas iš Razumkovo centro Kyjive užsienio politikos ir tarptautinio saugumo programų direktorių Oleksijus Melnykas.

Plataus masto karo pradžioje okupavusi maždaug 20 proc. Ukrainos teritorijos, daugiausia rytinėje ir pietrytinėje šalies dalyje, Rusija nutiesė magistralę iš Rostovo per Melitopolį ir Mariupolį į Krymą, ją pavadino „Novorosijos“ greitkeliu ir modernizavo Krymo geležinkelį.

Tačiau Kremlius nesitikėjo, kad visa ši infrastruktūra kažkada pateks į Ukrainos ugnies kontrolę, pabrėžia ukrainiečių gynybos ekspertas.

„Dar visai neseniai Ukraina neturėjo pajėgumų tokioms atakoms sistemingai vykdyti (...). Dabar, turint daug vidutinio nuotolio dronų ir pasiekus technologinę pažangą, įskaitant dronų valdymą per „Starlink“, operatoriai gali kontroliuoti dronus iki pat smūgio į taikinį. Taigi Ukraina pagaliau įgijo tokius pajėgumus.

Ir kol kas rusams nepavyko sukurti veiksmingų atsakomųjų priemonių. Žinoma, jie naudojasi lauko keliais ir kitais maršrutais, tačiau negali naudotis keltais, negali naudotis Kerčės tiltu“, – pabrėžia O. Melnykas.

Pasekmės jaučiamos fronte

Visgi pagrindinis Ukrainos tikslas nėra apsunkinti gyvenimą Kryme – dronų smūgiais atkirsdamos Rusijos karinę logistiką, Kyjivo pajėgos blokuoja Rusijos karių aprūpinimą visame pietiniame fronte.

„Dėl tiltams padarytos žalos vis daugiau Rusijos logistikos kolonų priverstos judėti paprastais keliais, kur jas gali pažeisti Ukrainos dronai. Visa Rusijos logistikos sistema Pietų Ukrainoje dabar yra labai trapi. Ji patiria stiprių smūgių ir tai neišvengiamai paveiks Rusijos operacijas pietuose“, – sako B. Hodgesas.

Ekspertų teigimu, Pietų fronte esantys Rusijos daliniai kritinį resursų trūkumą gali pajusti jau per kelias savaites.

„Net iš Rusijos šaltinių matome, kad jau dabar juntamas degalų ir kitų karinių atsargų trūkumas. Jeigu Ukraina išlaikys tokį pat spaudimą arba jį dar padidins, pasekmės gali tapti strateginės reikšmės. Pietinėje Rusijos kariuomenės grupuotėje yra apie 150 tūkst. karių. Jiems reikia maisto, degalų, amunicijos. Taip, jie yra sukaupę atsargų ir vis dar turi tam tikrų tiekimo maršrutų, tačiau po kelių savaičių jų kovinis pajėgumas gali pradėti mažėti iki kritinio lygio“, – sako O. Melnykas.

Jeigu Maskva greitai neras atsakomųjų priemonių Ukrainos vykdomai blokadai atremti, ji gali būti priversta atitraukti karius.

„Jie, žinoma, bando prisitaikyti prie šios grėsmės, bet atrodo, kad buvo visiškai nepasiruošę tokiai situacijai. Jie diegia naujas elektroninės kovos sistemas, kurios gali trikdyti „Starlink“ ryšį, bet tokių sistemų dar nėra daug. Jie taip pat bando naudoti tinklus ir kitą paprastą fizinę apsaugą [nuo dronų].

Tačiau dabar vyksta laiko varžybos. Jeigu per kelias savaites jie nesukurs veiksmingų kontrpriemonių, pietinė Rusijos kariuomenės grupuotė gali tapti nepajėgi ne tik pulti, bet ir gintis“, – pabrėžia O. Melnykas.

Dabartinę situaciją jis lygina su 2022 m. Chersono operacija, kai Ukraina sistemingai atakavo tiltus per Dniepro upę ir Rusijos tiekimo linijas Chersono srityje, kol Maskva buvo priversta patraukti karius iš dešiniojo Dniepro kranto.

„Jeigu Rusija negalės aprūpinti savo pajėgų, ji vėl susidurs su labai sunkiu pasirinkimu: laikyti karius be tiekimo arba juos išvesti. Tai nereiškia, kad toks scenarijus neišvengiamas, bet Ukrainos spaudimas jau dabar kuria sąlygas, kurios gali tapti labai pavojingos visai Pietinei Rusijos grupuotei“, – tvirtina ekspertas.

Lengva užimti, sunku išlaikyti

Pasak O. Melnyko, dabartinė Ukrainos kampanija iliustruoja, kad Krymą visada buvo lengva užimti, tačiau itin sunku išlaikyti. Analitikas primena, kad dar Sovietų Sąjungos laikais pusiasalis Ukrainai buvo perduotas ne atsitiktinai.

„Dažnai kartojamas Putino naratyvas, kad Nikita Chruščiovas „padovanojo“ Krymą Ukrainai. Tačiau tikroji priežastis buvo labai paprasta – Krymas visada buvo natūraliai susijęs su Ukraina. Jei pusiasalis atkertamas nuo Ukrainos, jis faktiškai tampa sala. Net po 2014 m., kai Rusija dar nebuvo sukūrusi sausumos koridoriaus, Krymas buvo tarsi iš dalies izoliuota sala, nors jį su Rusija jungė Kerčės tiltas, elektros kabeliai ir vamzdynai“, – aiškina O. Melnykas.

Anot analitiko, ne mažiau svarbus veiksnys – Krymo ekonominė priklausomybė nuo išorinio finansavimo. Iki Rusijos įvykdytos aneksijos apie 75 proc. pusiasalio biudžeto buvo finansuojama iš Ukrainos valstybės biudžeto, o po 2014 m. šią naštą perėmė Maskva.

„Taip, pusiasalis turi savo žemės ūkį, tam tikrą pramonės potencialą, turizmo sektorių ir panašiai, tačiau jis nėra ekonomiškai savarankiškas“, – pabrėžia O. Melnykas.

Po aneksijos Maskva Krymą pavertė kariniu placdarmu. Į pusiasalį buvo perkelti šimtai tūkstančių kariškių ir jų šeimų narių, todėl regiono priklausomybė nuo tiekimo iš išorės tik dar labiau išaugo.

„Rusijai aneksavus Krymą, pagrindinis jo vaidmuo Maskvai – be ideologinės ir simbolinės reikšmės – buvo paversti pusiasalį tuo, ką jie vadino „nepaskandinamu lėktuvnešiu“. Kitaip tariant, milžiniška karine baze. Per okupacijos metus į Krymą persikėlė šimtai tūkstančių naujų gyventojų, iš kurių dauguma yra kariškiai ir jų šeimų nariai. Tai sukūrė papildomą naštą Krymo ekonomikai – šie žmonės naudoja daug išteklių, tačiau patys nieko negamina. Todėl Krymas dabar yra itin pažeidžiamas blokados, kurią šiuo metu vykdo Ukraina“, – sako O. Melnykas.

„Didžiausias Putino pasiekimas“

Visgi Rusijos prezidentui V. Putinui Krymas turi svarbesnę reikšmę nei vien karinė bazė.

2014 m. aneksija Rusijoje buvo pristatyta kaip istorinės neteisybės ištaisymas ir imperinės didybės sugrįžimas. Ji tapo vienu svarbiausių V. Putino kuriamo politinio mito elementų.

Todėl Ukrainos bandymas paversti Krymą nepanaudojamu Rusijai yra smūgis ne tik okupacinei kariuomenei, bet ir Kremliaus pasakojimui apie Rusijos galybę ir istorinių žemių susigrąžinimą.

O. Melnykas pažymi, kad Krymas Rusijos vadovui reikšmingas tiek politine, tiek karine, tiek ekonomine prasme, todėl lengva ranka grąžinti pusiasalio Ukrainai jis nesiruošia.

„Krymo svarba turi kelis lygmenis. Putinui pirmiausia tai yra asmeninis simbolis. Tai tikriausiai yra tai, ką jis pats laiko vienu svarbiausių savo pasiekimų. 2014 m. Krymas suvienijo rusus, suteikė jiems didžiosios valstybės jausmą. Tai yra kažkas, ko Putinas negali lengvai atsisakyti.

Krymas Rusijai svarbus ir karine prasme. Tai buvo pagrindinis placdarmas 2022 m. invazijai, taip pat operacijoms Sirijoje. Iš Krymo Rusija projektavo galią beveik visoje Juodosios jūros erdvėje.

Yra ir ekonominis aspektas – aplink Krymą yra naftos ir dujų išteklių, o Azovo jūra po okupacijos faktiškai tapo Rusijos vidaus ežeru.

Todėl Putinui yra daugybė priežasčių laikyti Krymą iki paskutinės akimirkos. Jeigu jis prarastų Krymą, tai būtų jo naratyvo pabaiga – visų pasiekimų, kuriais jis didžiavosi nuo 2014 m., pabaiga“, – konstatuoja analitikas.

Krymo susigrąžinimas

Nors ekspertai mini ukrainiečių vykdomą Krymo blokados kampaniją kaip galimą įžangą į visišką pusiasalio išlaisvinimą ateityje, toks scenarijus vyktų laipsniškai.

„Šiuo metu Ukraina neturi rezervų tokiai operacijai. Ukrainos pajėgos nuo pirmos dienos skaičiumi nusileidžia Rusijai. Fronto linija driekiasi apie pusantro tūkstančio kilometrų, o Rusija ten sutelkusi gerokai daugiau karių. Krymas yra milžiniška teritorija. Ukraina dabar paprasčiausiai neturi resursų tokiai sausumos operacijai“, – sako O. Melnykas.

B. Hodgesas priduria, kad artimiausiu metu Krymo susigrąžinimo operacijai nėra būtinybės.

„Manau, kad tai nebus padaryta staiga. Aš tik spėlioju, bet tikėtina, kad tai vyks palaipsniui, remiantis savotiškos apsiausties logika. Tau nereikia prarasti daugybės karių puolant objektą, jei tai nėra būtina. Jeigu gali padaryti [Krymą] Rusijai nenaudingą, o vėliau palaipsniui susigrąžinti fizinę kontrolę, tai būtų racionalus kelias. Ukrainiečiai, manau, stebi, kaip efektyviai Rusija gali ginti Krymą ir ar ji gali atkurti savo pozicijas“, – sako jis.

JAV atsargos generolas svarsto, kad ilgalaikė Kyjivo išlaisvinimo operacija neapsiribotų tradicinėmis karinėmis priemonėmis.

„Galiu įsivaizduoti, kad, be Krymo izoliavimo ir nuolatinių smūgių Rusijos objektams, bus vykdomos ir informacinės operacijos, siekiant paveikti pusiasalio gyventojų požiūrį ir skatinti juos išvykti. Taip pat gali būti specialiųjų pajėgų sabotažo operacijų Krymo viduje“, – mano B. Hodgesas.

Platesnis spaudimas Maskvai

Krymo izoliavimą Ukraina vykdo sykiu su intensyvia smūgių kampanija Rusijos energetikos objektams giliai šalies viduje.

Dėl šių atakų dauguma šalies regionų susiduria su kritiniu degalų trūkumu, internete masiškai plinta vaizdo įrašai, fiksuojantys prie degalinių nusidriekusias eiles ir jose besipykstančius rusus.

„Man atrodo, kad tai yra Ukrainos pergalės teorijos dalis. Jei rusai negalės eksportuoti naftos ir dujų Kinijai, Indijai ir kitiems klientams, jiems bus daug sunkiau gauti finansinių išteklių karui tęsti ir palaikyti žmonių lojalumą.

Praeityje milžiniškas Rusijos dydis buvo jos stiprybė. Ji galėjo absorbuoti įsiveržusias armijas ir galiausiai jas sunaikinti. Dabar tas dydis tampa pažeidžiamumu, nes Ukraina gali smogti labai giliai Rusijos teritorijoje, o Rusija negali apsaugoti visų joje išsibarsčiusių svarbių objektų“, – sako B. Hodgesas.

Šiame kontekste Krymo kaip karinio placdarmo praradimas dar labiau smogtų Rusijos galimybėms eksportuoti naftą, dujas, vogtus grūdus ar naudoti šešėlinį laivyną Juodojoje jūroje, teigia JAV atsargos generolas.

„Visa tai strateginiu lygmeniu jungiasi į vieną paveikslą. Ukraina technologijomis sugeba stabdyti Rusijos sausumos pajėgas ir kartu smogti Rusijos infrastruktūrai. Taktiniu lygmeniu tai, ką ukrainiečiai daro Rusijos logistikai, jau reikšmingai prisidėjo prie Rusijos puolamųjų operacijų sustabdymo“, – pažymi B. Hodgesas.

O. Melnykas teigia, kad net jei visiškos Krymo blokados artimiausiu metu pasiekti nepavyktų, ši kampanija jau sustiprino Ukrainos pozicijas – tiek galimose derybose su Rusija, tiek pokalbiuose su Vakarų partneriais.

„Jeigu nepavyks pasiekti visiškos Krymo blokados, Rusijos pietinės grupuotės pasitraukimo ar destabilizacijos pačiame Kryme, Ukraina vis tiek įgyja daug stipresnę poziciją derybose – tiek su Rusija, tiek, kad ir kaip keistai tai skambėtų, su Jungtinėmis Valstijomis“, – sako jis.