Uždarius sieną su Baltarusija nulinėmis ekonominėmis sąnaudomis bus iš dalies išspręstos dvi nacionalinio saugumo problemos. Pirmoji – tiesioginė grėsmė sienai ir oro erdvei – tebūna palikta šios srities ekspertams. Bet antrąją – fizinių asmenų judėjimo iš Baltarusijos problemą – verta plačiau paanalizuoti.
Apie pavojingai didelius žmonių srautus per Baltarusijos sieną pastaruosius dvejus metus rašyta daug. Lig šiol kasdien pasienio punktus legaliai kirsdavo dešimtys autobusų ir daugiau nei 1 000 daugiausia baltarusių. Nors buvo ir vykstančių į Vilniaus oro uostą skristi tolyn, dauguma keliautojų – darbo migrantai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje.
Kodėl šie žmonės yra problema? Pirma, Baltarusija – atvirai priešiška šalis, kurios teritorija karinėms reikmėms laisvai naudojasi Rusija. VSD ne kartą viešai išreiškė susirūpinimą, kad su milžiniškais ir reguliariais priešiškų šalių piliečių srautais į Lietuvą galbūt atvyksta nacionaliniam saugumui grėsmę keliantys subjektai. Kodėl atvykėliai iš Baltarusijos nebuvo tikrinami? Nes 1 000 per dieną yra 30 000 per mėnesį. Su 86 darbuotojais tokius srautus patikrinti VSD neturi galimybių.
Antra, kartu su Rusijos piliečiais (kurie dažnai Lietuvą pasiekia per Baltarusiją) baltarusiai sudaro beveik 50 proc. visų posovietinės erdvės imigrantų Lietuvoje. Labai grubiai – baltarusiai ir rusai sudaro pusę rusakalbių, kurių akivaizdus gausėjimas kelia baimę nemažai daliai lietuvių, kurie prisimena okupaciją. Šie žmonės nėra integruojami ir nėra mokomi lietuvių kalbos. Jie paliekami rusų pasauliui.
Balionų incidentas – postūmis imtis reikalingų sprendimų
Nuo 2022 metų buvo du galimi sprendimai apraminti dėl rusakalbių imigrantų nuogąstaujančią visuomenę ir apsaugoti šalį – didinti kontrolės bei integracijos pajėgumus arba uždaryti sieną. Visgi delsė ir praeita vyriausybė, ir dabartinė. Nors šalyje gyvena per 200 000 užsieniečių ir kasmet atvyksta 25 000 naujų imigrantų, 2024 metais su valstybės finansavimu lietuvių kalbos mokėsi vos 3 400 žmonių, iš kurių vos apie 500 buvo ne ukrainiečiai. Nei 2026 m. biudžeto projekto siūlymuose, nei galutinėje redakcijoje lietuvių kalbos mokymui ir kitokioms integracijos priemonėms visiškai neskirta vietos.
Šie žmonės nėra integruojami ir nėra mokomi lietuvių kalbos. Jie paliekami rusų pasauliui.
Premjerė I. Ruginienė dar būdama socialinės apsaugos ir darbo ministre metų pradžioje atkreipė dėmesį į geopolitinį rusakalbių imigracijos pavojų, bet veiksmų nei integracijos, nei fizinio srautų stabdymo atžvilgiu nesiimta. Galbūt taip būtų ir toliau, tačiau oro balionų iš Baltarusijos incidentas privertė uždaryti sieną dėl tiesioginės grėsmės, o tai sudaro neblogas galimybes spręsti rusakalbių migrantų problemą.
Per Lietuvos pasienį nebegali judėti ne tik prekės, bet ir asmenys. Jei Lietuvos pavyzdžiu paseks ir tai svarstanti Latvija, trumpiausias kelias liks per vieną Lenkijos pasienio punktą. Atstumas ir kelionės trukmė tarp Vilniaus ir Minsko padidės net penkis kartus – iki 900 km ir 20 val. Daugėjant komplikacijų didelei daliai rusakalbių migrantų teks pradėti rinktis – Lietuva ar Baltarusija. Tarpinis variantas, kai uždarbiauji Vakaruose, bet grįžti į namo į rusų pasaulį, bus nebepraktiškas.
Ekonominių sąnaudų nebus
Ekonomistai sutinka, kad sienos su Baltarusija uždarymas Lietuvos ūkiui reikšmės neturės. Prekyba su Baltarusija sudaro tik 2–3 proc. Lietuvos importo ir eksporto, o transporto sektorius jau 80 proc. persiorientavęs į ES rinką. Visgi vežėjai, keleivių transporto bendrovės ir kitos su Baltarusija susijusios įmonės nepatenkintos ir reikalauja sprendimo atsisakyti.
Lietuvoje ne vieną sykį kartojosi situacija, kai atskirų įmonių ar sektorių nuogąstavimai viešajame diskurse tapdavo plačiu „verslų nepasitenkinimu“ ir spaudimu vyriausybei, tačiau patirtis rodo, jog realios ekonominės įtakos valstybei tai neturėjo.
Tarpinis variantas, kai uždarbiauji Vakaruose, bet grįžti į namo į rusų pasaulį, bus nebepraktiškas.
Kai 2021 m. pabaigoje buvo atidaryta Taivano diplomatinė atstovybė Lietuvoje ir nemažai politikų, įskaitant prezidentą, taip pat atskirų verslų atstovai kritikavo šį sprendimą kaip bloginantį santykius su Kinija ir žlugdantį šalies ūkį. Kas nutiko Lietuvos ekonomikai po Taivano atstovybės atidarymo? Praktiškai nieko. BVP vienam gyventojui, nors ir lėčiau nei daugelyje ES šalių, 2022 m. vis vien paaugo 1,6 proc., t. y. daugiau nei Estijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Švedijoje, Danijoje.
Lyginant su 2021 m. trečiuoju ketvirčiu ir pašalinus sezoniškumo įtaką, per pusmetį nežymiai smuko tik didmeninės prekybos ir statybos sektoriai. Visų kitų sektorių plėtra tai su kaupu kompensavo ir šalyje sukurta reali pridėtinė vertė per pusę metų augo po 1 proc. per ketvirtį.
Dabar stebimas naujas atvejis – Lietuvoje nuo 2024 m. pabaigos nebedaugėja legaliai nuolat šalyje gyvenančių ne ES piliečių, t. y. darbo migrantų. Taip pat priimta 25 000 per metus atvykstančių kvota. Girdime iš atskirų verslų bei sektorių nepasitenkinimą, kad statyboms ir kitoms sritims verkiant reikia daugiau užsieninės darbo jėgos.
Visgi ir toliau pastebime puikius augimo rezultatus – Lietuva 2025 metais kol kas yra sparčiausiai Europoje augančių šalių penketuke. Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvos realusis BVP vienam gyventojui išaugo daugiau nei 3 proc., lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu. Pagal sektorius, pirmą 2025 m. pusmetį reali pridėtinė vertė išaugo visose ūkio šakose, lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu. Tiesa, ką tik paskelbtais preliminariais trečiojo 2025 m. ketvirčio duomenimis realus augimas lėtėja, iš dalies dėl silpnų transporto ir pramonės sektorių rezultatų. Tačiau statybų, informacinių technologijų ir kiti sektoriai toliau auga ir per visus metus sukurtas realus BVP vienam gyventojui, prognozuojama, bus bent 2,5 proc. aukštesnis nei pernai.
Visiškai tikėtina, kad sienos su Baltarusija uždarymas irgi bus kompensuotas kitų sektorių augimu. Galime pasidžiaugti, kad Vyriausybė, nepaisydama atskirų verslų kritikos, priima sprendimus, didinančius šalies saugumą. O šalies ekonominei gerovei tai nieko nekainuoja.
Sieną reikia laikyti uždarytą
Lenkija pasienį su Baltarusija irgi buvo uždariusi, tačiau iš dalies Kinijos prekybos interesų spaudžiama jį vėl atidarė. Ar ir mūsų laukia šitoks išbandymas? Europoje Kinijos įtaka auga, dalis šalių, įskaitant Vengriją, Graikiją, Vokietiją, Lenkiją, yra smarkiai veikiamos didžiausios pasaulio diktatūros interesų.
Visgi Lietuva gali jaustis ramiau nei kitos ES šalys. Ji jau kartą sėkmingai atlaikė Kinijos smūgius dėl Taivano. Nepaisant įvairių nuogąstavimų, galima numanyti, jog Taivano atstovybės įsteigimas atnešė nenumatytos (ar bent neskelbtos) pragmatinės naudos. 2025 m. gegužę Vilniuje neliko nė vieno akredituoto Kinijos diplomato. Kinija nebenori su mumis bendradarbiauti nei politiškai, nei ekonomiškai. Tad tikėtis ir bijoti rimto spaudimo dėl sienos su Baltarusija nereikėtų. Prarasdami Kinijos susidomėjimą mumis netiesiogiai saugome savo suverenumą.
Visgi sienos uždarymas – kartu ir proga mums atsirinkti bei sėkmingai integruoti baltarusius, kurios mes negalime praleisti.
Laikyti sieną uždarytą būtų labai teisingas sprendimas ir dėl tiesioginės naudos nacionaliniam saugumui, ir dėl, tikėtina, menkų ekonominių sąnaudų. Visgi sienos uždarymas – kartu ir proga mums atsirinkti bei sėkmingai integruoti baltarusius, kurios mes negalime praleisti. Atsirinkti padės stebėjimas, kokie srautai, nepaisant didžiulių kliūčių ir kelionės trukmės, vis vien aplinkkeliais trauks į Baltarusiją. O jei dabar imsime smarkiai darbuotis ties integraciniais procesais, galime paskatinti didelę dalį baltarusių, kurių galimybės grįžti sumažės, rinktis tapti prolietuviškais Lietuvos ateities kūrėjais. Lukašenka pats sukūrė barjerą skverbtis į Lietuvą. Turime tuo pasinaudoti.
