Vaiko dantų priežiūra neretai nuvertinama, o dalis tėvų net nežino, kaip taisyklingai jais rūpintis. Dantų augimui bei būklei gali pakenkti net, pavyzdžiui, žindukai. Taip pat kyla daug diskusijų dėl pieninių dantų rovimo, pirmojo apsilankymo pas odontologą bei kenkiančių maisto produktų.
Į daugelį tėvams nerimą keliančių klausimų atsakė vaikų odontologė Dovilė Valukonienė. Ji papasakojo, dėl ko tėvams nereikėtų sukti galvos, o kokiais atvejais vertėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
– Kyla daug diskusijų dėl vaikų dantų bei žindukų, ar jų naudojimas turi įtakos dantų augimui?
– Tai gana platus klausimas – žindukų pasiūla šiuo metu tikrai plati, galima rasti įvairių jų modelių, tad vertinti vienareikšmiškai nereikėtų. Sąkandžio problemų, susijusių su žinduku, yra kelios – tai atviras ir šoninis kryžminis sąkandis. Jų vystymosi mechanizmai skirtingi, tad ir galimas problemas reiktų vertinti konkrečiu atveju.
– Galbūt yra nustatyta, kiek laiko galima vaikui duoti žinduką, kad neiškryptų dantys?
– Yra tyrimų, jog naudojant ortodontinį žinduką atviras sąkandis vystosi rečiau. Bendra žinduko naudojimo trukmė yra reikšmingesnis faktorius nei vartojimo dažnis. Manoma, kad baigus jį naudoti iki vaikui sukanka 3 metai, atviras sąkandis turėtų koreguotis savaime. Kryžminio sąkandžio vystymosi prevencija būtų žinduko naudojimas, kol vaikui sukanka 1,5 metų. Vertinant pasaulines rekomendacijas, patartina žinduko atsisakyti vaikui sulaukus 1,5–2 metų.
– Ar galima vaikams gerti per šiaudelį, jie nekenkia dantims?
– Dėl šiaudelių – keli aspektai. Jei kalbame apie didesnius vaikus, kurie vartoja, pvz., rūgščias sultis, gazuotus gėrimus, tai manoma, kad geriant per šiaudelį mažinamas dantų sąlytis su rūgštimis ir taip mažiau pažeidžiami dantų audiniai.
Jei nagrinėtume šiaudelio naudojimo įtaką sąkandžio formavimuisi, šis aspektas atliepia pirmąjį klausimą. Yra nuomonių, kad mažų vaikų nereiktų pratinti siurbti per šiaudelį. Šis klausimas turi labai daug niuansų, o vienareikšmiams teiginiams pagrįsti nėra pakankamai patikimų tyrimų.
– Dėl kokių priežasčių vaiko dantys gali išdygti kreivai?
– Yra daug faktorių, kurie gali lemti ortodontinių anomalijų vystymąsi. Pirmiausia, reiktų pabrėžti, kad nemaža dalis ortodontinių problemų gali būti paveldimos. Dalis ortodontinių anomalijų vystosi dėl žalingų įpročių, tokių kaip nykščio čiulpimas, žindukas, ankstyvas pieninių dantų netekimas, po traumų ir panašiai.
– Kaip tėvams patiems suprasti, ar dantukai auga tiesiai?
– Tai turėtų vertinti specialistai. Lankantis pas odontologą reguliariai, gydytojas gali anksčiau pastebėti kokius nors nukrypimus nuo normos ar blogas dantų kaitos tendencijas. Jei iškyla klausimų, racionalu pirmiausia pasikonsultuoti su gydytoju odontologu ar vaikų odontologu, kuris įvertintų sąkandį ir esant poreikiui nukreiptų pas ortodontą.
– Nuo kokio amžiaus vaiką derėtų vesti pas odontologą?
– Pirmasis vaiko vizitas pas odontologą turėtų būti per pirmąjį pusmetį nuo pirmųjų dantų išdygimo. Vadinasi, pirmaisiais vaiko gyvenimo metais.
– Kokiais atvejais būtina vaiką vesti pas dantų gydytoją?
– Jei tėvams neramu dėl vaiko burnos sveikatos, verta pasikonsultuoti su vaikų odontologu. Kartais tai gali padėti „pagauti“ problemas ankstyvu metu ir išvengti komplikacijų. Nekalbant apie kokius nors ekstremalius įvykius, tokius kaip traumas, kai reiktų spręsti nedelsiant.
– Kaip vaiką paruošti pirmajam vizitui?
– Kalbant apie pirmąjį vizitą, jei jis atliekamas per pirmuosius vaiko metus, iš esmės tai bus profilaktinis vizitas, specialistas atliks apžiūrą ir aptars su tėvais vaiko dantų priežiūrą. Jei atvesite vyresnį vaiką, geriausia būtų atvykti į konsultaciją neturint kokių nors skausminių nusiskundimų.
– Kokių žaislų, maisto produktų geriau apskritai neduoti mažiems vaikams, kad nepakenktų dantims?
– Vaiko mityba įvairiais amžiaus tarpsniais skiriasi. Labai daug priklauso ne vien nuo paties produkto, bet ir nuo jo vartojimo dažnio, būdo. Yra įvairių strategijų, kaip mažinti neigiamą tam tikrų maisto produktų įtaką dantų sveikatai – pavyzdžiui, „saldumynų diena“, kai saldainiai vartojami tik vieną dieną per savaitę, arba bandoma naudoti sveikesnes alternatyvas, tarkime, ksilitolio pastiles / čiulpinukus.
Kadangi mitybos įpročiai ir individualios preferencijos skiriasi net tarp vienos šeimos narių, geriausia tai aptarti su vaikų odontologu, kuris galės išsamiai įvertinti asmeninius vaiko mitybos įpročius bei patars, ar būtini kokie nors mitybos pokyčiai, ką galima pagerinti. Apskritai, saikingai vartojami maisto produktai neturėtų drastiškai veikti dantų ar minkštųjų burnos audinių.
– Kaip vertinate situaciją, kai tėvai patys traukia klibančius vaikų dantis? Ar galima taip elgtis?
– Fiziologinė dantų kaita prasideda apie 5–6 vaiko metus. Paprastai pirmieji klibėti pradeda kandžiai ir labai dažnai patys vaikai padedant tėvams juos išsitraukia. Tai yra puiku ir gali būti smagus žaidimas – padėti dantuką po pagalve ir laukti dantukų fėjos ar pelytės apsilankymo.
– Galbūt reikėtų leisti dantims iškristi savaime?
– Dažnai patiems vaikams padedant tėvams nepavyksta išklibinti šoninių dantų, ypač jei jie buvo sugedę. Tokiais atvejais reiktų kreiptis i odontologą, kuris galėtų pakonsultuoti dėl būtinybės šalinti dantis.
