Kūdikis ar mažas vaikas su auskarais vieniems kelia siaubą, kitiems – žavesį. Šiuo klausimu visuomenė skyla į dvi dalis. Kai kurios tautos ausų pradūrimą vos gimusiam kūdikiui laiko savo kultūros dalimi ir apie tai daug nesvarsto. O štai Lietuvoje ausų dūrimo procedūra dažniausiai atliekama dėl grožio.
Nors sklando įvairių mitų apie auskarų įvėrimą, pavyzdžiui, kad tai pagerina vaikui regėjimą, mokslinio pagrindimo tam nėra. Medikai retai kalba šia tema, mat auskarų vėrimas mažiems vaikams yra tėvų apsisprendimas ir nėra tai reguliuojančio įstatymo.
Pažeidžiamos vaiko teisės
Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas Julius Kalibatas sako, kad paaugliai jau turi supratimo, kartais jiems auskaras atrodo būtinas norint įsitvirtinti draugų kompanijoje, neišsiskirti. Psichologiškai jiems gali būti svarbu turėti auskarą, tad tai nėra visada neigiamas dalykas. Vis dėlto, kalbėdamas apie kūdikių ausų pradūrimą, profesorius kategoriškas – prievartinį auskarų vėrimą galima laikyti vaiko žalojimu, nereikalingu skausmo sukėlimu.

„Tam, kad būtų veriami auskarai kūdikiams, nepritariu. Juk kūdikis negali pasirinkti, tėvai padaro sprendimą už jį. Man, kaip gydytojui, tai yra nesuvokiama. Taip pažeidžiamos vaiko teisės. Galima sakyti, kad tai – vaiko žalojimas, sukeliamas skausmas. Be to, dažnai ausis veria ne gydytojai, o žmonės, kurie neturi medicininio išsilavinimo“, – sakė gydytojas.
Auskarų vėrimo meistrė Sonata Juškytė, paklausta, dėl kokių priežasčių tėvai nusprendžia atlikti šią procedūrą, sakė, kad jų būna įvairių: „Auskarai mažiems vaikams buvo populiarūs visada. Labai dažnai vos gimus mergaitei artimieji nusprendžia padovanoti auskariukus. Viena iš populiariausių krikšto tėvų, senelių dovanų tokiu atveju – auksiniai auskariukai. Tėvai juos saugo, bet galiausiai nusprendžia nuvesti vaiką į saloną.“

Specialistė prisiminė, kad anksčiau dirbdama kirpykloje pastebėdavo, kad vaikams auskarų vėrimo eilės laukiantys tėvai dažnai sulaukdavo pamokymų iš kitų klientų, klausimų, kaip jie drįsta taip elgtis. Dabar tai pastebima rečiau. Pasak jos, Lietuvoje požiūris šiuo klausimu išsiskiria, bet apie konkrečius vaiko sveikatos pažeidimus dėl auskarų nėra žinoma.
Infekcijos ir pavojus sveikatai
Dar vienas klausimas, dėl kurio kyla aršiausios diskusijos užsiminus apie auskarus kūdikiams, – pavojus sveikatai. Kūdikių organizmas – silpnesnis, tad ir grėsmių jiems kyla daugiau negu suaugusiesiems. J. Kalibatas pabrėžė, kad po tokios procedūros kyla infekcijos pavojus, nes kūdikių imuninė sistema dar nesusiformavusi, jie dešimteriopai jautresni už suaugusius žmones.
„Saugant kūdikio sveikatą reikėtų vengti šitos procedūros. Sveikatos ministerija galėtų priimti aktus, draudžiančius tai daryti iki tam tikro amžiaus, kaip tai padaryta su alkoholiniais gėrimais. Vaikui auskaras nepatinka, dirgina, tai svetimkūnis, erzinantis artefaktas, todėl vaikas bandys jį iškrapštyti.
Kartais tėvai, patys turintys daug auskarų, stengiasi savo gyvenimo būdą perkelti vaikui, bet tai nėra gerai. Čia panašiai, kaip alkoholikai tėvai vaikui duoda degtine suvilgytos duonos, kad geriau miegotų“, – tėvų sprendimą vertino biomedicinos mokslų daktaras.
Medikas prisiminė, kaip karjeros pradžioje pats atlikdavo šią procedūrą, tačiau tuomet iš pradžių į ausį būdavo įveriamas siūlas, kol susiformuoja skylutė, ir tik vėliau ateidavo auskaro eilė. Vis dėlto dabar jis mano, kad auskarai mažiems vaikams apskritai nereikalingi.

Auskarų vėrimas turi šimtametes tradicijas
Kai kuriose šalyse auskarų vėrimas vos gimusiam kūdikiui – ritualinė, kultūrinė ar net religinė tradicija. Šimtmečiais ausis mažyliams praduria Nigerijoje, Indijoje, Brazilijoje, ispaniškai kalbančiose šalyse ir kitur. Bėgant laikui ši procedūra lyg madingas atributas išpopuliarėjo ir Lietuvoje.
S. Juškytė teigia susidurianti su įvairių kultūrų atstovais, kurie net nesvarsto teigiamų ar neigiamų procedūros aspektų, nes tokios tradicijos. Lietuviai keliaudami vis dažniau parsiveža idėjų iš svečių kraštų.
„Daugelyje šalių vaikams praduriamos ausys vos gimus, net ligoninėse. Nėra įrodymų, kad pradūrus ausis mažam vaikui nutinka kas nors tragiško. Ankstyvame amžiuje auskarai veriami Ispanijoje, Portugalijoje, Meksikoje, veriame ir mūsų šalyje tik ką gimusiems ukrainiečiams – daug kur tai tapę kultūriniu reiškiniu. Turiu už meksikiečio ištekėjusią klientę, ji dar laukiasi, bet jau tarėmės dėl ausų pradūrimo vaikui, meksikiečiams tai – tradicija. Pavyzdžiui, Indijoje auskaras nosyje turi specifinę reikšmę, kaip ir kiti ženklai. Lietuviai daug keliauja, studijuoja užsienyje ir po truputį plečia požiūrį šiuo klausimu“, – pasakojo auskarų vėrimo meistrė.
Diskusijų forumuose pasisakantys už auskarų vėrimą ir tėvų teisę priimti sprendimą kartais lygina tai su kūdikio vakcinavimu. Mat abiem atvejais sprendimą už kūdikį priima tėvai. J. Kalibatas pastebėjo, kad šiuo atveju nereikėtų grožio supratimo maišyti su pavojumi sveikatai.
„Reikia pabrėžti, kad auskarų vėrimas vaikui gali būti pavojingas, jis savo nuomonės neturi, tad tėvai daro sprendimus už jį. Taip pat tėvai ankstyvame amžiuje sprendžia dėl vakcinų, tačiau dalis jų – gyvybiškai svarbios, apsaugo nuo baisiausių infekcijų. Kalbant apie auskarų vėrimą – tai daroma dėl grožio, ne dėl sveikatos, todėl nėra teisinga vaiko atžvilgiu. Panašiai nusprendžiama ir kai kuriose Afrikos gentyse, ten nuo gimimo mergaitėms perveriamos lūpos, dedami vis didesni diskai, kol lūpa tampa nukarusi, ir tai vadinama grožiu. Šiuo atveju vaikai irgi neturi nuomonės“, – sako Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas.

Kūdikiai procedūros nebijo
Kaip minėjo S. Juškytė, pradurti ausį kūdikiui užtrunka dvigubai ilgiau nei vyresniam žmogui, todėl procedūra kainuoja brangiau ir ne visi tėvai būna pasiruošę už tai mokėti. Auskarai veriami pistoletais arba adatomis, jei veriama tik adatomis, tėvus tai kartais gąsdina ir nors telefonu teiraujasi labai dažnai, į saloną užsuka ne visi.
Anot jos, Lietuvoje jau yra salonų, kurie turi atskirų pasiūlymų dėl auskarų vėrimo kūdikiams ir daro tai pistoletais. „Tokia procedūra – gerokai greitesnė, bet turi ir neigiamų aspektų, mat ausis praduriama dėl smūgio buku auskaru, taip galima net sudraskyti ausies audinį. Vis dėlto daliai žmonių procedūra pistoletu iki šiol yra priimtinesnė. Iki trejų metų įverti auskarus vaikams – gana paprasta, 3–6 metų vaikams – sudėtinga, nes jie jau turi iš aplinkos susirinktų baimių, o pradėjusiems lankyti mokyklą – vėl paprasčiau“, – procedūros subtilumus apibūdino meistrė.
Šeimos gydytojų asociacijos prezidentas pridūrė, kad, nepriklausomai nuo amžiaus, šią procedūrą turi atlikti tik patyrę žmonės: „Kūne yra tam tikrų taškų, nervinių galūnėlių, jos dirginamos veikia vieną ar kitą organą. Refleksoterapija yra atskiras mokslas, o jo neišmanant į visą kūną verti auskarus gal nėra gerai. Ypač jeigu tai atlieka ne specialistai.“






