Vilnius vėl tapo laikinąja mados sostine. „Mados infekcija“ duris atvėrė jau dvidešimt devintąjį kartą, o sostinės gyventojai ir svečiai šįkart podiumo stebėti rinkosi ant nacionalinės dailės galerijos stogo. Renginio pirmosios dienos metu pristatytos šešios vietos bei užsienio dizainerių kolekcijos.
Mintimis kviečiančios į Romą nusikelti Lilijos Klim Larionovos kolekcija
Renginio dalyviai pirmuosius podiumu žengiančius modelius išvydo vilkinčius Lilijos Klim Larionovos kurtais drabužiais. Kolekcijoje – trylika įvaizdžių, įkvėptų Romos Monti – rajono, kuriame klasikinį romėnų mūrą nuolat dengia pastoliai, o akmenimis grįstos alėjos tampa fonu eklektiškam gatvės stiliui.
Kolekcijoje siluetai priminė architektūros elementus, kuriems naudojamos tiek laisvai plevėsuojančios, tiek griežtesnės formos, lengvai papildančios viena kitą, tarsi senas pastatas ir nauja interjero detalė vienoje erdvėje. Ryškiai oranžinės, mėlynos, juodos bei baltos striukės nuo vėjo, laisvi, ilgi sijonai, struktūruoti švarkai, marškiniai su miško gėrybėmis – įvaizdžiai buvo įvairūs, o visų modelių veidus dengė tinkliniai šydai. Perteikdama Monti rajono stilių per šiuolaikinio praktiškumo prizmę, dizainerė kvietė patirti rajono daugiasluoksniškumą, tarsi kurdama tolimus kupolų siluetus bei pastatus dengiančias plėves.
Elmos Zelmickaitės delikatesai
Antroji pristatyta kolekcija – „Delicacies“ (liet. delikatesai), kurta Vilniaus Dailės akademijos studentės Elmos Zelmickaitės. Autorė rėmėsi filosofija, jog daiktai yra tylūs pasakotojai. Ji prisiminė vaikystę, ypač močiutės vartotą terminą „delikatesai“. Šis žodis net ir paprasčiausiems daiktams suteikdavo pakilią, šiek tiek paslaptingą vertę, perspektyvą, kurią vaiko akiai dažnai būdavo sunku įvardyti. Būtent tai įkvėpė kiekvieną įvaizdį.
Siluetuose – sąmoninga dekonstrukcija, dėmesys mažoms kišenėlėms, kurios atrodė lyg piniginėlės monetoms, sudėtingi sluoksniai, permatomi audiniai bei taškuotos pėdkelnės, mažos skrybėlaitės. Neutralią spalvų paletę taip pat puošė audiniuose esančios skylutės, diržai, veržiami žemiau klubų. Kolekcija – eksperimentinė, kai kuriems mados pasaulio entuziastams galinti priminti „Hodakova“ ar „Fidan Novruzova“ dizaino elementus. Tai mada
gurmaniškai dienai, atminties tyrinėjimas, atsispindintis audinyje.
Gedulo teatras Gintaro Rėpšo kolekcijoje
„Trauer“ (liet. sielvartas) – jaunųjų mados talentų konkurso „Injekcija“ nugalėtojo Gintaro Rėpšo pristatyta, trečioji renginio kolekcija, paremta 20 amžiaus laidotuvių papročiais.
Modeliai čia ne tik žengė podiumu, tačiau tarsi ir patys įkūnijo sielvartą. Pristatymas prasidėjo niūriai, paslaptingai, įvaizdžiuose dominavo juodi atspalviai, tačiau dizaineris juos pagyvino įvairiomis tekstūromis, kurios gedului suteikė kūniškumo – nėriniais, tiuliu bei pintomis juostomis, o vieno modelio vilkimas korsetas priminė vazą – buvo pripildytas gėlių.
Paslaptingumas podiume pamažu virto chaosu, kur lėtą modelių žingsnį bei ryškias struktūras keitė bėgimas, pūstos formos, po kurių sekė šviesa – balta, taškuota suknelė, gėlėti marškiniai, o vėliau vėl buvo grįžtama į tamsiąją pusę.
Kolekciją vainikavo chaotiškas, performatyvus modelio, vilkinčio juodais dryžiais margintą paltą, pasirodymas.
Saulės nubučiuoti Sandros Straukaitės modeliai
Viena iš festivalio „Mados infekcija“ įkūrėjų, Sandra Straukaitė, savo kolekciją „5 MIN ŠLOVĖS arba nudisto garderobas“ pristatė ketvirtoji. Autorės modelių makiažai priminė nudegimus nuo saulės, o įvaizdžiuose netrūko nei blizgučių, nei spalvų. Kolekcija – reakcija į beprotišką kasdienybės tempą, kurios metu apranga kuriama pasauliui, kuriam nuolat besikeičiant gimsta individualumas.
Minimalistiniai švarkai atvira krūtine keičiami ryškiaspalviais audiniais, tarp kurių ir iš polietileninių maišelių sukurtas apdaras. Modelius puošė ir spindinčios kelnės bei švarkai, ilgi, plazdenantys kutai. Atmesdama ramų, kasdienių
būtinybių teikiamą saugumą, autorė pateikė drąsų manifestą šiuolaikiniam žmogui – realybėje, kuri neatsigręždama vis juda tolyn, kasdienė apranga yra vienintelė šlovinga scena.
Iškreiptos kostiumų formos Julios Jaszczuk kolekcijoje
Jaunoji lenkų dizainerė Julia Jaszczuk „Mados Infekcijoje“ pristatė struktūrinį naratyvą, semdamasi įkvėpimo iš griežtų vyriškų drabužių formų – šias formas savo kolekcijoje „Gentlewoman“ kūrėja siekė paversti netradicine, moteriška apranga.
Štai klasikinis pilkas kostiumas tarsi iš naujo surinktas – aukšto liemens, žemę siekiantis sijonas derinamas su itin
trumpa liemene, atidengiančia masyvias, ilgas, dryžuotas rankoves. Marškiniai bei suknelės – iš daugybės sluoksnių, tačiau įvaizdžiai vis tiek išlaikė aiškias formas, kuriuose kontrastavo tvarka ir destrukcija, disciplina ir žaismingumas. Kostiumo elementai čia prarado savo pirminę funkciją ir tapo priemone kalbėti apie moteriškumą, galią bei saviraiškos laisvę.
Kolekcija bandė įrodyti, jog tikroji elegancija slypi stereotipų laužyme.
Serenos Coelho porcelianinės kriauklės ir gyvas garso takelis
Renginio pirmąjį vakarą uždariusi kolekcija – danų dizainerės Serenos Coelho „Porcelain Shells“ (liet.
porcelianinės kriauklės), tyrinėjusi kaip galia, troškimas ir tapatybė keičiasi, visuomenės struktūroms pereinant nuo aiškios jėgos prie tylios kontrolės.
Podiumo metu trapios medžiagos bei laisvai krintančios virvelės brėžė ratus aplink muzikantą, grojantį gitara
pačiame įvykių centre. Siluetuose susipynė Ann Demeulemeester, Rick Owens ar Dilara Findikoglu gerbėjams pažįstamos detalės – kampuoti pečiai, korsetai, plunksnos, lyg nudrėksti medžiagų kampai. Permatoma kūno spalvos palaidinė, derinama prie tamsiai raudono nėriniuoto sijono galėjo priminti nudergtus apsauginius žmogaus sluoksnius, atidengiančius gležną žmogaus kiautę. Kolekcija siekė kritikuoti šiuolaikinę tapatybę,
nešdama žinutę, jog mus valdančios jėgos tapo nematomos, o žmogaus dvasia toliau derasi
dėl savo ribų, švelniai pakibusi tarp pažeidžiamumo ir atsparumo.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
