Rusijos žvalgybos tarnybos pradėjo agresyviau siekti vogti Vakarų technologijas ir gynybos paslaptis, sankcijoms spaudžiant šalies karo meto ekonomiką, naujienų agentūrai AP pranešė trys aukšto rango Europos žvalgybos pareigūnai.
Jų teigimu, Maskvos agentai kuria netikras įmones, verbuoja tarpininkus ir pasitelkia kibernetinius šnipus bei programišius, kurie renka informaciją, taip pat galinčią praversti atakuojant svarbią infrastruktūrą.
Ketverius metus taikomos tarptautinės sankcijos apribojo Maskvos galimybes įsigyti mašinų, technologijų ir tyrimų iš Europos, o varginantis karas Ukrainoje nualino svarbiausias pramonės šakas ir pastūmėjo šalį prie galimos finansų krizės.
„Jie tikrai žino, ko jiems reikia“, ir deda „rimtas pastangas“, kad įsigytų pažangių staklių, gamyklų įrangos, tyrimų ir dvejopo naudojimo technologijų, sakė Švedijos saugumo tarnybos operacijų vadovo pavaduotojas Christofferis Wedelinas (Kristoferis Vedelinas).
Rusija siekia pažangiausių tyrimų, gynybos technologijų ir programinės įrangos
Švedijoje Rusijos taikiniu tapo gynybos pramonė ir pažangiausi tyrimai, susiję su moderniausia šalies ginkluote, pavyzdžiui, naikintuvais „Gripen“, teigė Ch. Wedelinas. Jo teigimu, taip pat bandoma įsigyti civiliniams tikslams sukurtų kamerų ir lazerių technologijų, kurias būtų galima integruoti į Rusijos ginklų sistemas.
Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnybos direktorius Juha Martelius (Juha Martelijus) pažymėjo, kad Maskva taip pat bando pavogti technologijas, kurios padėtų jai neatsilikti nuo Vakarų arba įgyti pranašumą ateinančiais dešimtmečiais.
„Kalbame apie kosmoso technologijas, kvantines (,..) Arkties technologijas, jūrų technologijas“, – sakė jis ir pridūrė, kad kosmoso technologijų Rusijai reikia „jau dabar“, tačiau plačiau to nekomentavo. Šalys tokias technologijas naudoja palydovinėms nuotraukoms, ryšiams ir navigacijai.
J. Martelius teigimu, Rusijai taip pat reikia sankcionuotų kompiuterinių technologijų ir staklių programinės įrangos atnaujinimų.
Trečiadienį Jungtinės Karalystės (JK) elektroninės žvalgybos agentūros GCHQ direktorė Anne Keast-Butler (En Kist Batler) apkaltino Rusiją „negailestingai nusitaikius“ į JK ir jos sąjungininkes Europoje, vagiant technologijas bei planuojant diversijos aktus ir pasikėsinimus nužudyti.
Gegužę Švedijos pareigūnai įkalino du asmenis, įtariamus sankcijų pažeidimu, susijusiu su viena Turkijos įmone, kuri į Rusiją išsiuntė dešimtis metalo apdirbimo ir tekinimo staklių siuntų.
Ch. Wedelinas pabrėžė, kad technologijų įsigijimo schemoms darantis vis sudėtingesnėms, įmonės turi labiau suprasti, jog jos pačios to nežinodamos gali tapti Rusijos karo tiekimo grandinės dalimi.
„Visos Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybos prisideda prie valstybės pastangų tai gauti“, – sakė jis.
