Botanikos sodo botaninių augalų kuratorius Marius Rimkevičius dalijasi, kaip tinkamai sodinti, tręšti ir nuo ligų saugoti žieduotuosius krūmus.
Visą LRT RADIJO laidos „Žydintis sodas“ įrašą rasite čia:
Traukia lyg magnetas
Anot M. Rimkevičiaus, populiariausia VU alyvų kalnelio alyva – paprastoji (lot. Syringa vulgaris), tačiau – tikrai ne prastoji. Smulkūs, susitelkę šios alyvos žiedai primena tankias šluoteles, kurios gali sužysti ne tik balta, bet ir violetine, rožine, purpurine spalva.
„Alyvos yra giminingos uosmedžiams, alyvmedžiams. Dominuojanti alyvų augimo forma yra krūmas, tačiau yra ir japoninių alyvų, kurios auga nedidelio medžio forma.
VU kalnelio kolekcija pradėta kaupti 1982 m. (...), sukaupta ne didelė, o didžiulė kolekcija, šiuo metu alyvų kolekcijoje auga arti 600 skirtingų rūšių ir porūšių kolekcija. Turime kuo didžiuotis“, – LRT RADIJO laidoje „Žydintis sodas“ sako M. Rimkevičius.
Alyvos praneša apie pavasario kulminaciją, galbūt dėl to lietuviams jos svarbios, primena apie senąsias kaimo sodybas, kurios staiga nusidažiusios purpurine spalva ir pakvipusios nuostabiais aromatais, pranešdavo apie ateinančią vasarą.
„Alyvos traukia žmones lyg magnetas (...), paprastoji alyva paplitusi ir mūsų, lietuviškose, sodybose. Jos stebina ne tik aromatu ar žiedais, bet ir lapeliais, kai kurie jų gali turėti auksinės spalvos atspalvį – kolekcijoje turime ir tokių“, – sako jis.
Svarbiausia – saulė ir erdvė
Botaninių augalų kuratorius pataria – planuojant auginti alyvas, būtina apgalvoti, kur jos bus sodinamos, jis atkreipia dėmesį į tai, jog alyvos – kalnų augalai.
„Alyvos nemėgsta užmirkimo, joms nereikia daug drėgmės, yra ganėtinai atsparios, todėl geriausia jų neauginti ant šlaito, galima supilti dirbtinį kalnelį.
Svarbiausia alyvoms – saulė ir erdvė, todėl alyvas reikia sodinti maždaug trijų metrų atstumu“, – įžvalgomis dalijasi M. Rimkevičius.
Nors alyvos pasižymi atsparumu, jas, kaip ir kitus augalus, taip pat puola ligos.
Alyvoms patinka genėjimas. Mes alyvas genime žiemą – kitiems augalams tai netinka, tačiau alyvoms tinka puikiai.
„Grybinės ligos gali pakenkti šaknies kakleliui, gali pulti ir bakteriniai kenkėjai, jie užpuola lapus. Be reikalo alyva niekada nesusirgs, ji suserga tik tada, kai yra auginama netinkamomis sąlygomis.
Svarbu tik pasodintų alyvų netręšti, jos nėra reiklios trąšoms, geriausia tręšti pavasarį, o geriausia – vieną kartą per 3 metus“, – sako jis.
Paaugusį alyvos krūmą M. Rimkevičius pataria genėti, tankumas sumažina saulės spindulių pasisavinimą.
„Alyvoms patinka genėjimas. Mes alyvas genime žiemą – kitiems augalams tai netinka, tačiau alyvoms tinka puikiai. Aišku, galima šalinti ir pažeistas, sergančias šakas.
Kalbant apie skynimą – į jį žiūriu skeptiškai, tai yra vandalizmas, juolab kad nuskinta ir pamerkta alyva žydi labai trumpai“, – sako jis.
