Italija jau seniai nebėra tik trumpalaikių lietuvių atostogų kryptis – pastaraisiais metais vis daugiau tautiečių čia žvalgosi antrųjų namų ar tvarios investicijos, o Italijos lietuvių bendruomenė sparčiai auga, ypač pietuose. Vis dėlto, ieškant aktualios informacijos apie nekilnojamojo turto (NT) rinką Italijoje, susiduriama su nepatikrinta, pasenusia informacija, kuri šiandien nebeatitinka realybės.
Apie tai, kas iš tiesų gali slypėti už viliojančių pažadų ir kokius būstus lietuviai linkę įsigyti Italijoje, savo asmenine patirtimi bei NT tendencijomis portalui ITLIETUVIAI.IT sutiko pasidalinti su NT Pietų Italijoje dirbanti specialistė Aistė Bartkevičienė, NT specialistė Vidurio Italijoje Sandra Ragauskaitė bei asmenine patirtimi, kaip įsigyti namus prie Komo ežero, besidalinanti puslapio „Namai prie Como“ įkūrėja. Pašnekovės atskleidė, kuo šiuo metu gyvena būsto pirkėjai, kaip keičiasi realios kainos ir kokios priežastys lemia galutinį sprendimą pirkti būstą skirtinguose Italijos regionuose.
Nekilnojamojo turto paieškos Italijoje dažnam pirkėjui prasideda nuo dilemos, kurią Italijos dalį pasirinkti: šiaurės regionai užburia savo ramybe, prestižu ir kalnų bei ežerų didybe, Vidurio Italija vilioja neatrastu, autentišku gyvenimo ritmu ir istoriniais miesteliais, o pietų regionai pavergia ištisus metus lepinančiu klimatu, lėtesniu gyvenimo tempu bei vis dar patraukliomis nekilnojamojo turto kainomis.
Kodėl lietuviai dažniausiai būstą perka Pietų Italijoje?
Kalabrijoje ir Apulijoje dirbanti NT specialistė dr. Aistė Bartkevičienė savo ruožtu pastebi, kad Pietų Italija šiandien išgyvena tikrą aukso amžių. Pašnekovė pabrėžia, kad „čia lepina 300 saulėtų dienų per metus, o maisto kokybė diktuoja visiškai kitokį, lėtesnį vidinės ramybės ritmą“. Pietūs, pasak jos, dažnai nugali net ir didžiausius skeptikus, pradžioje svajojusius apie Šiaurės Italiją ar populiarųjį Riminio kurortą.
Neoficialia lietuvių „sostine“ šalyje, kaip teigia A. Bartkevičienė, jau spėjo tapti Skalėjos (Scalea) miestelis.
„Žmones žavi jaukus miestelis, nuoširdūs vietiniai gyventojai, kokybiškas maistas ir nepaprasto grožio smaragdinė Tirėnų jūra“, – pasakojo specialistė.
Skalėjos mieste telkiasi ir sparčiai augančios, jauniausios Italijoje Kalabrijos lietuvių bendruomenės branduolys. Tautiečių kaimynystė kuria saugumo jausmą, daugeliui suteikia drąsos pirkti būstą užsienyje, sako A. Bartkevičienė. Tiesa, ne visi lietuviai siekia būti apsupti tautiečių – dalis pirkėjų sąmoningai ieško mažų kaimelių, pavyzdžiui, Verbicaro ar Papasidero, siekdami šimtu procentų pasinerti į autentišką itališką kasdienybę.
Gausu pasenusios informacijos apie kainas
Vis dėlto galutinį sprendimą dėl būsto įsigijimo Šiaurės ar Pietų Italijoje nulemia ne tik klimato sąlygos – palankesnės NT kainos pietuose leidžia kur kas lengviau pasiekti nuosavų namų ar vasarnamio viziją.
Tačiau siekiančius rasti kokybišką ir suremontuotą NT prie jūros už 40–50 tūkstančių eurų, A. Bartkevičienė turi nuvilti. Anot specialistės, į dabartinį pirkėjų bumą aktyviai įsitraukė ne tik lietuviai, bet ir skandinavai, amerikiečiai bei airiai – ši tendencija negrįžtamai pakeitė kainų žemėlapį.
„Socialiniuose tinkluose vis dar gausu pasenusios informacijos, kuri labai klaidina žmones, nes realios rinkos kainos yra kitokios. Rinka yra dinamiška ir visiškai pasikeitusi. Turėčiau nuliūdinti tuos žmones, kurie galvoja ir tikisi, kad Skalėjoje gali įsigyti kokybišką, suremontuotą būstą už 40–50 tūkstančių – to padaryti tikrai nebeįmanoma“, – atvirai sako ekspertė.
Geresnio buto kainos lietuvių pamėgtame Skalėjos mieste, kaip tvirtina specialistė, šiuo metu svyruoja tarp 65–75 tūkst. eurų prieš mokesčius.
Lietuvių vis spartesnis NT įsigijimas tokiuose pietiniuose Italijos regionuose kaip Kalabrija bei Apulija keičia ir pačių Italijos miestelių veidą: lietuviai aktyviai investuoja į NT, renovuoja senus butus ir gražina aplinką, priversdami vietinius italus nuoširdžiai stebėtis sparčiai kylančia nuomojamo turto kokybe.
NT specialistė įspėja apie rizikas
Pradedantiems būsto paieškas Italijoje NT specialistė primena apie kitą medalio pusę, kurią vietiniai italų brokeriai dažnai nutyli. Pati didžiausia grėsmė rizikų neįsivertinusiam ir nepatyrusiam pirkėjui yra gerokai permokėti už būstą.
Atvykus į regioną savarankiškai, be vietinę rinką išmanančio patikimo asmens, už tą patį objektą galima permokėti net iki 10 tūkstančių eurų, teigė pašnekovė. Be to, egzistuoja didelė rizika įsigyti nelikvidų turtą netinkamame rajone, nes vietiniai agentai retai kada sąžiningai įvardins objekto ar kaimynystės trūkumus.
„Žmonės nenori mokėti brokeriui ar agentūrai, ir kas tada nutinka? Iš pradžių gali pasakyti, kad kaina viena, o, susigundžius būstu, pardavėjas kainą pakelia. Na, pavyzdžiui, buvo atvejų, kai sako, jog objektas kainuos 70 tūkst. eurų, o vėliau dėl esą labai didelio norinčiųjų skaičiaus ta kaina gerokai išaugo. Jie mato, kad atvykai vienas, užsienietis ir nelabai gaudaisi, todėl pabando laimę įsiūlyti tau būstą už didesnę kainą“, – pasakojo A. Bartkevičienė.
Kodėl Italai aktyviai parduoda būstą pietuose?
Kodėl Italijos pietuose toks platus NT pasirinkimas? Tam pašnekovė turi paprastą paaiškinimą – jaunimas kaip ir Lietuvoje persikelia į didmiesčius, todėl mažesni miestai tampa mažiau paklausūs.
„Jaunimas vyksta į Romą, į Milaną studijuoti, mažesniuose miestuose lieka tėvai. Vyksta senėjimo procesas – tėvai miršta arba tiesiog nusprendžia parduoti būstą. Taip pat Italijoje populiaru turėti antruosius, vadinamuosius casa di vacanze (liet. atostogų namai). Italai pasiskaičiuoja, kad mokesčiai suryja didelę dalį pajamų, todėl nusprendžia, kad jiems nebeapsimoka juos išlaikyti. Dėl to prasideda tie intensyvūs pardavimai“, – pabrėžia lietuvė.
Ekspertės vertinimu, šis pirkėjų aktyvumas jokiu būdu nėra trumpalaikė tendencija. A. Bartkevičienė prognozuoja, kad ateityje paklausa Pietų Italijoje tik augs. Kaip pagrindinę priežastį ji įvardija italų norą išlaikyti savo turimus NT objektus.
„Kas ketvirtį atlieku nekilnojamojo turto objektų kainų analizę, todėl galiu pasakyti, kad kai kuriuose Kalabrijos miesteliuose NT kainos jau išaugo apie 12 proc., o prognozės rodo stabilų augimą ir ateityje“, – aiškina A. Bartkevičienė.
Vidurio Italijoje būsto ieško kur kas rečiau
Kol Pietų Italijos regionai išgyvena tikrą aukso amžių, Vidurio Italijos regionai pirkėjų žemėlapyje kol kas lieka nuošalyje. Tokia tendencija NT specialistę Sandrą Ragauskaitę stebina, nes šioje šalies dalyje gausu visiems gerai žinomų miestų, tokių kaip Florencija, Bolonija ar Riminis. Pats kraštas taip pat siūlo puikų balansą aktyviam ar sėslesniam laisvalaikiui bei prieinamesnes kainas nei šiauriniai regionai.
„Vidurio Italijoje išties mažai lietuvių. Galbūt per mažai yra išreklamuota, palyginti su kitomis vietovėmis“, – svarsto su Vidurio Italijos NT rinka dirbanti pašnekovė.
Nekilnojamojo turto paieškose teritorijos, prasidedančios nuo Ankonos (red. past. uostamiestis, Markės regiono sostinė) ir besidriekiančios žemiau, lietuviams vis dar išlieka visiškai nepažintu kraštu. Žinomumo trūkumą Vidurio Italijoje puikiai iliustruoja ir pačios S. Ragauskaitės patirtis, kai sugrįžus į tėvynę aplinkiniams tenka aiškinti savo gyvenamąją vietą.
„Manęs klausia, kur gyvenu Italijoje ir paminėjus Markės regioną, jie tik gūžčioja pečiais, todėl turiu parodyti žemėlapyje, kur šis regionas randasi“, – pasakoja NT specialistė S. Ragauskaitė.
Pirkėjų pasirinkimą apeiti Vidurio Italiją, kaip aiškina pašnekovė, gali lemti ir klimatas – jei populiariuosiuose šalies pietuose žiemą yra daug šilčiau, čia žiemos vis tik egzistuoja, o temperatūra gali nukristi ir iki nulio. Tačiau klimatas ir didesnės kainos nei pietuose neatbaido užsieniečių iš kitų šalių. Kol lietuviai šį kraštą dar tik atranda, rinkoje juos stipriai lenkia lenkai, kurie objektus atvyksta apžiūrėti bene kas savaitę, teigia S. Ragauskaitė. Vis dėlto, paskutiniu metu iš tikrųjų padaugėjo lietuvių kontraktų.
„Ir vakar buvau susitikusi su lietuviais, kurie ruošiasi investuoti“, – pridūrė NT specialistė.
NT specialistė – apie siūlomus būstus už 1 eurą
Svarstantiems apie pirkimą Vidurio Italijoje, specialistė pataria aklai netikėti skambiais pasiūlymais apie namus už vieną eurą.
„Vieną eurą kainuojantys būstai yra tiesiog reklama miesteliams, kurie baigia išmirti. Ten yra labai daug visokių reikalavimų, pavyzdžiui, kad būtina restauruoti, o jeigu to nepadarai, gresia baudos“, – mitus sklaido ekspertė.
Tokie objektai dažniausiai parduodami kaimeliuose, kur gyvena vos 15–20 žmonių, todėl šiuolaikiniam pirkėjui čia trūksta elementarios infrastruktūros, parduotuvių ar mokyklų, sako S. Ragauskaitė.
Kitas svarbus aspektas, kurį prieš renkantis būstą Vidurio Italijoje būtina įsivertinti, – statybų ir meistrų kainos, kurios yra stipriai sukilusios dėl anksčiau valstybės dalintų dosnių subsidijų būsto energetiniam naudingumui pakelti bei pastatams po žemės drebėjimų sutvirtinti.
Kodėl Vidurio Italija gali būti puikus pasirinkimas?
Vidurio Italija besidomintys pirkėjai greitai supranta jo privalumus. Didžiausias Markės ir gretimų regionų išskirtinumas – unikali geografinė padėtis. Regiono universalumą išskirianti S. Ragauskaitė sako, kad vos per keturiasdešimt minučių čia galima nuvykti į kalnus slidinėti, o už pusė valandos automobiliu į kitą pusę jau pasiekti jūrą.
Norintiems suprasti NT rinkos kainas, pašnekovė aiškina: kalnuose ar prie ežerų visavertį senos statybos namą su kiemu ir garažu galima nusipirkti už 120–150 tūkstančių eurų. Asmeninis specialistės rekordas – pusiaukelėje tarp kalnų ir jūros naujos statybos, po žemės drebėjimo atstatytas 54 kv. m butas su kiemeliu ir garažu buvo parduotas už 72 tūkstančius eurų.
Susidomėjusius Vidurio Italijos regionais ir norinčius savarankiškai įsigyti būstą, kaip ir NT specialistė Pietų regionuose, S. Ragauskaitė ragina gerai įsivertinti – tokios paieškos nepažįstamoje rinkoje gali greitai virsti finansine nesėkme.
„Užsieniečiui, nemokančiam kalbos ir nežinančiam vietinių įstatymų, pačiam sužiūrėti visus dokumentus, patikrinti statybos leidimus ar architektūrinius apribojimus yra praktiškai neįmanoma. Be vietinę sistemą išmanančio specialisto pagalbos kyla reali rizika nusipirkti teisiškai nesaugų arba visiškai nelikvidų objektą“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ar prestižinės Šiaurės Italijos kainos įkandamos lietuviams?
Priešingai nei Pietų regionuose, kur būsto dažniausiai ieškoma tik atostogoms ar lėtam gyvenimo būdui prie jūros, Šiaurės Italijos dalis, apimanti tokius regionus kaip Lombardija, Venetas ar Ligūrija, pirkėjus pritraukia savo ekonominiu stabilumu. Šie Italijos regionai pasižymi stipresne ekonomika, labiau išvystyta infrastruktūra, geresnėmis verslo bei darbo galimybėmis, todėl čia nekilnojamasis turtas dažniau įsigyjamas turint tikslą persikelti visam laikui.
Apie situaciją Šiaurės Italijos nekilnojamojo turto rinkoje savo patirtimi pasidalijo socialinėje platformoje „Facebook“ sukurto puslapio „Namai prie Como“ įkūrėja. Nors pašnekovė nėra nekilnojamojo turto agentė, ji pati ilgai domėjosi šiuo regionu, savarankiškai įsigijo namus prie Komo ežero ir dabar praktinėmis įžvalgomis dalijasi su kitais pirkėjais.
Moteris pasakoja, kad pradėjusi ieškoti informacijos pastebėjo didelį duomenų trūkumą viešojoje erdvėje – visi kalbėjo tik apie šalies pietus. Dėl to, anot jos, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad Šiaurės Italija lietuviams yra neįdomi ar neįkandama. Vis dėlto, pradėjusi viešai dalintis savo patirtimi, ji suprato, kad šiaurė sulaukia didelio pirkėjų dėmesio ir čia jau gyvena nemažai lietuvių.
„Šiaurinė dalis, mano nuomone, gali pasiūlyti ir darbų, ir verslą – o tai ir yra pagrindinis skirtumas palyginti su pietų regionais, kuriuose yra kiek sudėtingiau. Taip pat žinau kelis atvejus, kai žmonės persikėlė čia gyventi dėl aukštos gyvenimo kokybės ir tiesiog dirba nuotoliniu būdu. Šioje dalyje lietuviai yra ramesni, tylesni, mažiau reiškiasi socialinėje erdvėje, tačiau jų tikrai yra“, – tvirtino puslapio įkūrėja.
Asmeninį sprendimą investuoti būtent šioje šalies dalyje pašnekovei lėmė dažnos kelionės po Italiją – ji su šeima dažnai lankydavosi Italijoje ir visada rinkdavosi šiaurės regionus dėl meilės šio krašto ežerams: „Nusprendus investuoti, verta žiūrėti ten, kur išmanai zoną ir lankaisi joje po keletą kartų per metus. Esame buvę Pietų Italijoje, tačiau manęs tas kraštas nesužavėjo.“
Kitą svarią priežastį, kodėl įsigijo NT Šiaurės Italijoje, ji išskyrė infrastruktūrą ir lengvai pasiekiamus oro uostus.
„Pati investicija turėjo ir papildomą idėją – maža ką, jeigu gyvenime kas nors nutiktų, žinosime, kad turime ramią vietą ir namus Italijoje“, – dalijosi lietuvė.
Asmeninėje būsto pirkimo istorijoje – lenktynės su kitais lietuviais
Ji pasakojo, kad tinkamo objekto paieškos šiaurėje jai pačiai užtruko ilgiau nei metus, kadangi ieškojo turto, kuris atitiktų finansines galimybes, užtikrintų investicijos saugumą ir galėtų lengvai „dirbti“ – būti išnuomojamas arba greitai ir be vargo parduodamas.
Tiesa, pašnekovė įspėja, kad pradinė kaina popieriuje gali stipriai skirtis nuo galutinės sumos dėl reikšmingų mokesčių: „Daug kas žino standartinį 9 procentų mokestį, tačiau jis yra tik maža dalis visų išlaidų. Su papildomais mokesčiais, apie kuriuos perkant nelabai kas iš anksto papasakoja, galutinė įsigyto būsto suma gali išaugti 10–15 procentų.“
Pašnekovė prisiminė ir kuriozišką situaciją, įrodančią, kad būsto paklausa regione didelė. Tą pačią dieną į lėktuvą apžiūrėti šio būsto sėdo ir dėl jo konkuravo kiti pirkėjai iš Lietuvos, o viena šeima rezervuoti jį pavėlavo vos keliomis valandomis.
Kaip apsisaugoti nuo netikėtumų?
Savarankiškai perkant turtą, ji pataria teisiškai apsisaugoti nuo netikėtumų preliminariosios sutarties pasirašymo metu. Pašnekovė dalijasi, kad jai pačiai teko patirti nemalonių teisinių ginčų su agentūra.
Dokumentuose, kaip teigia moteris, buvo nurodyta, kad turtas parduodamas su visais baldais, užuolaidomis, šviestuvais, išskyrus asmeninius daiktus stalčiuose. Visgi atsitiktinio pokalbio su agentu metu paaiškėjo, kad savininkai planuoja didžiąją dalį baldų išsivežti.
„Būtinai reikia ir baldų sąrašo. Vienos sąlygos, kad visi baldai ir visos interjero detalės lieka, tikrai neužtenka“, – įspėja ji.
Kilusį konfliktą jiems pavyko išspręsti tik todėl, kad jie griežtai apgynė pasirašytas sutarties sąlygas, o agentūra galiausiai buvo priversta trūkstamus baldus nupirkti pati.
Kainą lemia ir vaizdas pro langą
Puslapio įkūrėja griauna populiarų mitą, kad Šiaurės Italijos rinka lietuviams yra finansiškai nepasiekiama ir lygina ją su didžiųjų Lietuvos miestų kainomis.
„Kainos lietuviams, gyvenantiems didesniuose miestuose, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, palyginti su Šiaurės Italija, nėra nerealios, net ir kalbant apie būstus su vaizdu“, – tikina ji.
Norintiems orientuotis Šiaurės kainų žemėlapyje, pašnekovė įvardija, kad gero, standartinio būsto, kuriam nereikia didelių įrengimo darbų, kvadratinio metro kaina sukasi apie 3500 eurų. Ieškantiems pigesnių alternatyvų, moteris sutinka, kad galima rasti ir už 30–40 tūkstančių eurų, tačiau pabrėžia, kad tokių NT objektų būklė gali būti prasta.
Šioje rinkoje pirmuoju smuiku vienareikšmiškai griežia būtent vaizdas pro langą ir atstumas iki vandens, kuris sukuria didžiausią pridėtinę vertę. Taip pat rinkoje išsiskiria populiarūs, turistų itin lankomi „karštieji taškai“, tokie kaip Komo miestas, Varena ar Beladžas, kur nekilnojamasis turtas visada išliks brangus dėl didelių srautų ir generuojamos nuomos grąžos.
Tiesa, geras vaizdas kartais gali reikšti infrastruktūros praradimą – pavyzdžiui, įsigijus būstą aukštai kalne su nuostabia panorama, kasdien teks važinėti vingiuotais keliais po 40 minučių.
„Tu matai ežerą, bet realiai esi ne prie jo. Bet vaizdas rinkoje visgi kainuoja brangiausiai“, – aiškina moteris.
Paklausta, kodėl šiaurės regionai laimi prieš pietus, pašnekovė neslepia savo simpatijų šiam kraštui. Ji teigia, kad nors pietuose gausu mielų miestelių, tačiau taip pat apstu apleistų, paliktų „miestelių-vaiduoklių“, kuriuose nesinorėtų būti, o infrastruktūros trūkumas sukuria papildomų rizikų investicijai. Žvelgdama į ateitį pašnekovė mano, kad pietų regionų NT objektų kainos dėl itin didelės paklausos gali pradėti vytis šiaurinius regionus, o šiaurės regionuose kainos drastiškai kilti neturėtų.
„Šiaurėje nėra tokio nerealaus, staigaus kainų kilimo kartais, bet jis yra nuoseklus ir ta vertė čia nuolat išlieka didelė. Tam tikros zonos ištikimai išlaiko savo prestižą ir vertę“, – tikina būstą Šiaurės Italijoje įsigijusi pašnekovė.
