„Tai – 39 kv. metrų Vilniuje, Čiurlionio gatvėje, esantis butas. Jis skirtas vienam žmogui, kuris mėgsta leisti laiką mieste, būti miesto centre, šalia visko, bet tuo pačiu toli nuo šurmulio“, – trumpą buto dosjė pristato interjero projekto autorės – dizainerės Audronė Ambrazienė ir Daiva Pocevičienė.
Sienos liko savo vietose
Interjero dizainerės prisimena, kad, nuvykusios apžiūrėti būsimo projekto, mansardiniame aukšte rado „2000-ųjų dvasia“ įrengtą ryškiaspalvį butą, su žydromis ir geltonomis lubų dekoro detalėmis, raudonos spalvos mozaika sanmazge, raudonais šviestuvais ir oranžiniu šaldytuvu.
Naujai namų šeimininkei pritariant, nuspręsta viską keisti iš pagrindų. „Išvalius buvusį buto gyvenimą“, interjero dizainerės ėmė planuoti būsimas funkcines zonas. „Sienų išdėstymas liko koks buvęs, tačiau baldų zonos išdėstytos naujai, kad būtų patogu naudotis ir apeiti. Butas išskirtinis, kadangi mansardinis“, – sako dizainerės.
Įėjus į butą patenkama į nedidelį koridorių. Vieną jo sieną, kartu su vonios kambario durimis, projekto autorės nutarė dengti veidrodžiais. Tai vizualiai praplečia siaurą įėjimo į butą erdvę ir tuo pačiu atspindi natūralią šviesą nuo svetainės lango.
Veidrodinėje sienoje „pranyksta“ durys, už kurių įrengtas vonios kambarys. Nors jo plotas mažas, pakako vietos visai reikiamai įrangai. Monochnominį patalpos koloritą paryškina išraiškingos interjero detalės: šviečianti niša virš klozeto, medžio faneruota prastuvo spintelė ir apvalus šviečiantis veidrodis. Patalpos spintoje su veidrodžio durimis interjero dizainerės „paslėpė“ drabužių skalbyklę ir džiovyklę.
Kitoje koridoriaus pusėje suprojektuota drabužių spinta, uždengianti dalį svetainės ir suteikianti šiai nedidelei įėjimo erdvei uždarumo. Koridorių „uždaro“ onikso plytelėmis dengta siena, kuri, gaudydama atspindžius, taip pat prisideda prie vizualaus erdvės praplėtimo.
Lengvumo suteikiantys atspindžiai
Iš koridoriaus atsiveria vaizdas į svetainę ir valgomąjį. Už kampo įrengta mažiau matoma virtuvė su praėjimu į miegamąjį. Tarp koridoriaus ir virtuvės esanti pertvara iš abiejų pusių dekoruota didelio formato ryškaus onikso plytelėmis.
„Šioje sienoje įrengėme pagrindinį virtuvės baldą, kuriame sutalpinome visą reikalingą virtuvės buitinę techniką. Kabančios virtuvės spintelės pagamintos iš bronzinio paviršiaus plokštės. Kad ši, iš valgomojo matoma, vieta būtų lengvesnė, pakabinamas spinteles atitraukėme nuo sienutės kampo. Apatinė baldo dalis sukonstruota iš šviesių paviršių, taip pat parinkome šviesią matomą buitinę techniką“, – vizualaus lengvumo suteikiančiais sprendimais dalijasi A. Ambrazienė ir D. Pocevičienė.
Priešais virtuvę, po šlaitinėmis lubomis, įrengtos daiktų spintos, pagamintos iš tos pačios bronzinės plokštės. Šalia suprojektuota jaukiai šviečianti indauja stiklinėmis durelėmis. Netikėta detalė TV sienoje – mažas kvadratinis langelis. Interjero dizainerės aiškina, kad tai – pastato architekto sukurtas išskirtinumas.
Tokie langiukai, chaotiška tvarka atsikartoja visame namo fasade. „Architekto idėja buvo atkartoti senosios lietuviškos trobos formas šiuolaikiniame gyvenamajame name. Mūsų interjere jis rado vietą TV zonoje. Šis langelis tarsi atskiria virtuvės ir svetainės zonas. Jis mažutis, bet suteikia virtuvės sienai šiek tiek šviesos ir įdomumo.
Langelio angą ir visą sieną dekoravome ir apjungėme baldine ąžuolo faneruotės plokšte. Televizoriaus siena minimalistinė, apjungia valgomojo ir svetainės zonas. Norėdamos išsaugoti vizualinę erdvę, jos neapsunkinome baldais“, – pasakoja interjero dizainerės.
Išskirtinumo suteikiantys akcentai
Perėjus virtuvės zoną, patenkama į miegamąjį. Nors jis nedidelis, dizainerėms pavyko suformuoti nemažą drabužinę, kurią paslėpė už reljefinio stiklo sienutės su stumdomomis durimis. Metalinė spintos konstrukcija susilieja su kojūgalyje esančia šviesaus medžio siena. Už šios iki durų pratęstos sienos, suprojektuota talpi spinta su lentynomis.
Lovūgalio sieną puošia stilistiškai ir spalviškai derantis Roko Beržiūno paveikslas. Lovų šonuose pastatytos skirtingo dizaino riešutmedžio spintelės. Dėl esančių didelių, su stoglangiais apjungtų ir į pietvakarius orientuotų langų čia, kaip ir kitose patalpose, labai šviesu. „Nors butas yra miesto centre, pro langus „veržiasi“ netoli esančio Vingio parko žaluma ir ramybė“, – šypsosi projekto autorės.
Šviesos įspūdį palaiko ir visame bute – grindyse, sienose, balduose – vyraujančios šviesios spalvos. Interjerą paryškina tamsesnės detales: tamsus riešutmedis, juodi akcentai. Svetainės ašimi tapo apvalus stiklinis stalas, medine spiralės formos koja.
Projekto autorės sako šį stalą pasirinkusios neatsitiktinai: „Kadangi jį statėme matomiausioje vietoje ir prie lango, jis turi puošti ir neužstoti šviesos nuo lango. Didelis šviestuvas virš jo papildo visos erdvės akcentą. Dar vienas akcentas – onikso akmuo – tarsi suriša visas spalvas ir atspalvius į visumą. Bendrą spalvų gamą atspindi dar vienas dailininko R. Beržiūno paveikslas.“
