Naujienų srautas

Laisvalaikis2022.08.27 10:17

Anksčiau žerti komplimentai šiandien gali likti nesuprasti: kokių verčiau nesakyti ir kaip išmokti juos priimti?

00:00
|
00:00
00:00

Pripažinimas ir pastebėjimas – svarbūs kiekvienam žmogui, tam pasitelkiami komplimentai. Kita vertus, šiuo laikotarpiu sakyti komplimentus gali būti ir pavojinga – jų pobūdis laikui bėgant keičiasi, tad norint gero galima žmogų įžeisti.

Kaip, ką ir kokiu metu sakyti norint pagirti, o nuo ko verčiau susilaikyti – išsamiai papasakojo etiketo specialistas ir rašytojas Giedrius Drukteinis.

– Kaip turėtų skambėti geras komplimentas?

– Komplimento tikslas – kitą žmogų priversti pasijusti gerai ir ypatingai. Žinoma, tai nėra lengva. Dažniausiai sakomi ir girdimi komplimentai yra banalūs, paviršutiniški, akivaizdūs, tušti ir beprasmiai. Žinome, kad juos reikia sakyti, tačiau retas moka tai padaryti tinkamai. Rasti tobulą komplimentą nėra sunku, svarbiausia – tinkamai parinkta akimirka.

Kiekvieno komplimento žodžiai turi būti paprasti, neįmantrūs, sakinio konstrukcija trumpa ir aiški, be šalutinių sakinių. Jei sunku parinkti tinkamus žodžius, daugeliu atvejų juos pakeisti gali mimika, atkištas nykštys ar akių judesiai, o jaustukai skambėti iškalbingiau už įmantriausią sakinį. Auksinė komplimento taisyklė – jis visada turi skambėti nuoširdžiai.

– Kaip parinkti tinkamą komplimentą?

– Prieš sakant komplimentą reikėtų sau įvardyti, kas patinka žmoguje, kuris bus giriamas. Galbūt išvaizda, elgesys, mintys, laikysena, humoro jausmas? Nereikėtų kalbėti klišėmis, komplimentas skambės nuoširdžiai tik tada, kai sakantysis pats juo tikės. Reikėtų nepamiršti, kad geras komplimentas reikalauja tikroviškumo, todėl fantazuoti nepatarčiau.

Patarčiau paieškoti žmogaus išvaizdoje ko nors, į ką jis įdėjo pastangų, kurių rezultatas matomas ne iš karto. Geriausias komplimentas – ne paruoštas iš anksto, o pastebėtas ekspromtu. Tarkime, „net negalvojau, kad taip gerai kalbi ispaniškai“. Iš esmės komplimentas visada turi būti skirtas konkrečiai detalei ar veiksmui – tai ne tik parodo, kad kreipiate dėmesį į pokyčius ar gerai atliktą veiksmą, bet ir tai, kad jus sužavėjo, ką pastebėjote.

Kiekvienas banalus komplimentas, kad ir koks jis būtų, tik patvirtins, kad sakančiajam patinka fizinės savybės, tarkime, akys, krūtinė, kojos, bet ne pats žmogus. Todėl tokiais remtis nereikėtų. Pritarimas kito asmens išsakytai teigiamai nuomonei technine prasme irgi yra tas pats komplimentas. Taip pat nuomonės paklausimas iš esmės yra pripažinimas ir kartu – komplimentas.

– Kokias žmogaus savybes, detales tinka pabrėžti komplimentu, o kokių – ne?

– Komplimentas tam tikra prasme yra partnerystė, pagrįsta dviejų žmonių santykiais – jei vienas sako malonius žodžius, kitas turi jausti malonumą. Jeigu sakote moteriai, kad ji sulieknėjo, priverčiate pasijusti blogai, nes ji automatiškai prisimena, kad buvo stambesnė.

Atminkite, kad kiekvienas žmogus šioje planetoje visada jaučiasi nesaugus. Nuolat galvojame, ką kiti mąsto apie mus. Jei žinoma, kad žmogus kovoja su antsvoriu, pasidarė naują šukuoseną, apsirengė naują drabužį, nuoširdus to įvertinimas bus priimtas teigiamai. Pavyzdžiui, „girdėjau, kad pasidarei naują šukuoseną, bet tai, ką matau, – nuostabu“. Niekada savo komplimentu nežeminkite kito asmens – nelyginkite su kitais, pabrėždamas pastebėtus pokyčius.

– Kai kurie žmonės nemoka priimti komplimentų, į juos reaguoja pasiteisinimais ir panašiai. Kodėl taip yra?

– Žmogus pasąmonėje neišvengiamai iš pradžių pagalvoja, kad jį giriantis asmuo siekia asmeninės naudos – nusitempti į lovą, pasiskolinti pinigų, ypač jei anksčiau niekada tokių dalykų nesakė. Todėl aiškiai išreikštas nuoširdumas yra geriausia apsauga nuo tokių įtarinėjimų.

– Kaip tinkamai priimti komplimentą, ar pakanka paprasto „ačiū“?

– Vienas didžiausių žmogaus turtų šiame gyvenime – kitų parodytas dėmesys. Paprastas pasiteiravimas, kaip gyveni, ar komplimentas yra daug daugiau nei apranga bei kitos išvaizdos detalės. Dėkojant nereikia persistengti. Galantiška šypsena, galvos linktelėjimas ir paprastas „ačiū“ yra pakankama reakcija. Kai kurie iš mūsų daro klaidą ir nori į komplimentą atsakyti tarsi grąžindami skolą. Bet to daryti nebūtina, nes dirbtinai sukurtas komplimentas yra blogiau negu jokio komplimento.

– Ar laikui bėgant komplimentai, jų sakymo būdas keičiasi?

– Be abejo, kinta. Moterys nebenori, kad jas vertintų kaip sekso objektus. Pasakyti komplimentą dėl didelės krūtinės ar gražių kojų šiais laikais ne tik politiškai nekorektiška, bet ir nelogiška. Tikro komplimento esmė – pagirti ne tai, kuo apdovanojo Dievas, o pastangas, įdėtas gerinant aplinką ar estetinį vaizdą. Manau, kad vyrai šiais laikais labiau bijo sakyti komplimentus, vengdami būti apšaukti seksistais ar šovinistais. O moterys drovisi, kad nebūtų palaikytos laisvo elgesio ar pernelyg vulgariomis. Mes pradedame bijoti vieni kitų ir dėl to komplimentus sakyti tampa sunkiau.

– Šiuo metu dėl daug ko žmonės gali įsižeisti net išgirdę pagyrimą, apie kokius dalykus nereikėtų užsiminti, net jei tai yra komplimentas?

– Laikausi nuostatos, kad komplimentas turi būti sakomas už pastangas, ne, tarkime, išvaizdą. Vietoje pasakymo „tavo gražios akys“ galima pasakyti, kad tinkantis blakstienų tušas ar akinių rėmeliai paryškina ir taip gražias akis. Kalbame apie daug dalykų, tačiau kai kurių girti gal ir nereikėtų. Ne visai logiškai skambėtų, jeigu pasakyčiau: kokia tu nuostabi, kad uždirbi tiek daug pinigų. Todėl prieš sakant reikėtų pagalvoti, ar komplimentas – logiškas ir natūralus.

– Komplimentu galima užmaskuoti ir pasyvią agresiją, pavydą bei kitus jausmus. Kaip reikėtų atsakyti tokį išgirdus?

– Senovinėje žydų knygoje sakoma, kad geriausias kerštas yra gyventi gerai. Jei žmogus sako komplimentą pašaipiai ar su ironija, vienintelis tinkamas būdas – atsakyti „žinau“ arba padėkoti ir pridurti, kaip apskritai gerai gyveni. Nepatarčiau į pašaipą atsakyti taip pat – kumščiu į kumštį. Nes tai būtų tiesus kelias į elgesį, kurį jums stengiasi primesti aplinka. Žmogui, kuris sulaukia bet kokios agresijos iš aplinkos, svarbiausia parodyti, kad jis yra „aukščiau“ tokio elgesio.

– Kokiose situacijose komplimentų sakyti nederėtų?

– Manyčiau, laidotuvėse. Vietoje, kur dėmesys nukreiptas į kitą svarbiausią dalyką. Taip pat oficialiuose susitikimuose. Tarkime, atsidūrus renginyje su karaliene nereikėtų girti jos skrybėlaitės. Pirma, jaučiamas skirtumas tarp socialinių sluoksnių ir žemesnės klasės atstovai neturėtų vertinti aukštesnės atstovų elgesio ar išvaizdos. Tokiuose renginiuose laikas bendraujant turėtų būti išnaudojamas svarbesniems klausimams. Turbūt prezidentai susitikę negiria vienas kito kaklaraiščių, o apkalba dalykinius reikalus.

Komplimentas iš esmės visada yra lyg kvietimas bendrauti artimiau, intymiau. Nekalbu apie fizinį artumą. Komplimentas kviečia santykius pakylėti į šiltesnį ir atviresnį bendravimo lygį.

– Ar tinkamai parinktas komplimentas gali atnešti naudos pačiam sakytojui?

– Komplimentas yra tiesus kelias į pašnekovo palankumą. Šioje planetoje nėra nė vieno žmogaus, kuris nesiektų pripažinimo už savo pastangas ir veiklą. Nerasite nė vieno, kuris nenorėtų būti pagerbtas, mylimas ir reikalingas. Komplimentas būtent šiuos poreikius ir patenkina.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi