Pasaulio sveikatos organizacija įspėjo, kad tebevykstantis konfliktas Kongo Demokratinėje Respublikoje trukdo kovoti su Ebolos viruso protrūkiu. Šalyje apsilankęs organizacijos vadovas paragino skelbti paliaubas ir pabrėžė, kad joks konfliktas nevertas žmonių mirčių nuo ligų, kurių galima išvengti. Per pastaruosius 50 metų Ebolos virusas Afrikoje nusinešė daugiau nei 15 tūkstančių gyvybių. Per mirtiniausią protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje 2018–2020 metais mirė beveik 70 procentų pacientų – daugiau nei du tūkstančiai žmonių.
Šiuo metu šalyje plinta reta Bundi-bugjo atmaina, nuo kurios nei patvirtintų vaistų, nei skiepų nėra.
„Kiek matome, nuo šios atmainos miršta apie trečdalis pacientų. Vadinasi, jei serga šimtas, pagyti gali 70. Palyginti, dažniausiai paplitusi Zayro atmaina paprastai pareikalauja 90 procentų pacientų gyvybių“, – sako Kongo demokratinės respublikos sveikatos ministras Samuel Roger Kamba.
Nuo protrūkio pradžios Pasaulio sveikatos organizacija Konge užregistravo daugiau nei tūkstantį patvirtintų ar įtariamų Ebolos atvejų, mažiausiai septyniolika pacientų mirė, o dar daugiau nei dviejų šimtų atvejų priežastys kol kas tik įtariamos ir tikrinamos.
Ekspertai įspėja, virusas savaites plito nepastebėtas, todėl dabar epidemija aplenkia pastangas ją sustabdyti.
Konge besilankantis Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas priduria, kovą su Ebolos virusu sunkina ir pastaruoju metu smarkiai sumažinta tarptautinė parama.
„Parama, kurios prašome, vis dar nesuteikta. Kalbant apie finansavimą, sulaukiame tik trečdalio to, ko prašome. Norėčiau paprašyti tarptautinės bendruomenės padidinti paramą, kad sveikatos priežiūros darbuotojai gautų reikiamas apsaugos priemones ir galėtų padėti pacientams“, – sako Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedros Adanom Gerbrejusus.
Situacija dar sudėtingesnė ir dėl Konge vis dar aktyvių konfliktų.
Šiaurės rytų Itūrio provincijai, kur fiksuojama daugiausia užsikrėtimų, nuo 2021-ųjų vadovauja karinė administracija. Bet nemenkus teritorijos plotus valdo ir įvairūs sukilėliai, tarp jų Ruandos remiamas M23 blokas.
Nuolatiniai susirėmimai kelia pavojų medikams, o iš namų priversti bėgti vietos gyventojai apkrovė ir taip gležną sveikatos sistemą – galbūt nešiojantys Ebolos virusą, jie turi glaustis perpildytose stovyklose, kur plisti užkratui itin lengva.
„Girdėjome apie Ebolos virusą, liga mane labai gąsdina. Specialistai supažindino, kokių atsargumo priemonių imtis, bet čia, pabėgėlių centre, higienos sąlygos ypač prastos. Mūsų vaikai žaidžia šalia nešvarių tualetų. Bijome, jei čia pasirodys virusas, visi būsime nušluoti, nes gyvename susispaudę“, – sako dėl karo namų netekusi Kongo gyventoja Dorcas Mapenzi.
Susirūpinimas dėl galimo Ebolos viruso protrūkio paskatino įvairias šalis įvesti griežtus kelionių apribojimus.
Šią savaitę Uganda, kurioje fiksuoti su Kongu susiję Ebolos viruso atvejai, su kaimyne užvėrė sieną. Kirsti ją leidžiama tik medicinos ir humanitarinės pagalbos darbuotojams, maisto vežėjams bei saugumo personalui ir tik laikantis griežtų sąlygų.
„Įrengėme praustuves, kur žmonės gali nusiplauti rankas. Tada matuojama jų temperatūra, prašome užsidėti kaukes. Taip pat surašome, iš kur jie atkeliavo ir kur vyksta“, – sako imigracijos darbuotoja Peace Ingabire.
Bet pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad sienos uždarymas gali paskatinti ją kirsti nelegaliai, tada suvaldyti virusą bus dar sunkiau.
