Taurė vyno vakarieniaujant, pora kokteilių su draugais penktadienio vakare, keli bokalai alaus grilio popietę savaitgalį su šeima gali atrodyti, kaip įprastas alkoholio kiekis per savaitę. Tačiau taurieji gėrimai turi savybę susukti galvą taip, kad nebesuprastum – vartoji jį saikingai ar perlenki lazdą. Daugybė žmonių mano, kad nėra priklausomi, tačiau lyg puode verdama varlė – pavojų pajunta per vėlai.
Priklausomybės ligų specialistų asociacijos pirmininkas, sveikatos psichologas Gytis Jurevičius papasakojo, kodėl dažnai nepripažįstama net sau, kai įklimpstama į priklausomybę. Psichologas papasakojo, kaip pasireiškia ši liga ir ką daryti, norint sau padėti.
– Kokie ženklai rodo, kad esi priklausomas nuo alkoholio?
– Dažniausiai priklausomybę turintis asmuo pradeda mažiau domėtis iki tol mėgta veikla. Jį pradeda kamuoti įkyri mintis apie alkoholį, keičiasi vartojimo ypatumai, t. y. didėja tolerancija, vartojama norint sumažinti atsiradusius abstinencijos simptomus. Tačiau nebūtinai visi požymiai pasireiškia, gali būti ir vienas – įkyri mintis apie būsimas išgertuves. Vien nuo minties atsiranda pakilesnė nuotaika arba atvirkščiai, kai žmogus sužino, kad susitikime nebus vartojamas alkoholis – nuotaika suprastėja.
– Galbūt yra klausimų, į kuriuos sau atsakius paaiškėja tiesa?
– Žmonės save apgaudinėja, manydami, kad šį kartą gers saikingai, todėl vertėtų užduoti sau klausimą: ar man kada nors pavyko išgerti saikingai? Ar galiu gyventi nevartodamas alkoholio bent 6 mėnesius? Žmogui, neturinčiam priklausomybės, tai nesukelia ypatingų sunkumų. Galima pasiskaičiuoti suvartotus „standartinius alkoholio vienetus“ ir įsivertinti.
– Kodėl daug priklausomų asmenų apie tai meluoja net patys sau?
– Manau todėl, kad negali susitaikyti su šia liga ir bando save įtikinti, kad kaip nors, kada nors vėl galės kontroliuoti išgeriamo alkoholio kiekį ir mėgausis tuo. Jie šventai tuo tiki, todėl manyčiau, kad jie nemeluoja patys sau.
– Kaip atskirti, kada tiesiog vartojama per daug alkoholio, o kada tai – liga?
– Kai prarandama kontrolė, t. y. kai žmogus planuoja vienaip, o išeina „kaip visada“. Ligos tikslią diagnozę nustatyti gali gydytojas psichiatras, tačiau žmogui pačiam pakanka žinoti apie vadinamąjį kontrolės praradimą.
– Jei alkoholis vartojamas per dažnai ar per daug, kaip pačiam nutraukti šią tendenciją?
– Kartais žmonės nežino, kad alkoholio vartojimas jiems jau kelia problemų arba yra rizikingas. Kitais atvejais visiškai aiškiai suvokiama, kokią riziką kelia toks elgesys, tačiau keistis nenorima dėl kitų labai svarbių priežasčių.
Šeimos nariai, draugai dažnai labai gerai supranta, kad šioje stadijoje atsidūrę jų artimieji jau turi problemų, todėl neretai spaudžia juos kreiptis pagalbos. Kol daromas spaudimas, netgi randasi keitimosi požymių, tačiau vos spaudimui nusilpus, greitai grįžtama prie senųjų įpročių.
Pirmas ir pats svarbiausias žingsnis – pripažinti sau, kad tai tau trukdo ir kreiptis pagalbos į specialistą. Nes pačios ligos ypatumas – saviapgaulė, asmuo mąsto, kad jis galės susitvarkyti pats, žalos minimalizavimas, pateisinimas, kaltų paieškos.
– Galbūt dar neišsivysčius priklausomybei pakanka alkoholio vartojimą tiesiog pakeisti kita veikla?
– Galbūt. Jeigu tai nėra priklausomybė, tuomet tikrai padeda orientacija į užsibrėžtą tikslą, dėmesio nukreipimas į veiklas, kurios skatina sveiką gyvenimo būdą, tačiau dažnas potencialiai priklausomas asmuo tokioje padėtyje net nesusimąsto, nes tai jam nesukelia negatyvių vartojimo pasekmių. Tuomet yra svarbus artimųjų elgesys, pokalbis.
– Egzistuoja požiūris, kad alkoholikas – viską gyvenime praradęs žmogus. Ar gali jais tapti sėkmingai dirbantys, šeimą, draugų bei pomėgių turintys žmonės?
– Taip, vienareikšmiškai, mes turime daugybę pavyzdžių visame pasaulyje.
– Ar įmanoma išsigydyti alkoholizmą savo pastangomis?
– Tai daugiau išimtis nei taisyklė. Išimčių būna, tačiau jos labai retos. Ar verta orientuotis į vienetinius atvejus, vertinant anksčiau išvardintus priklausomybės simptomus – neigimą, saviapgaulę ir kt.?
– Kokie galimi priklausomybės nuo alkoholio gydymo būdai?
– Lietuvoje pagalbą gali suteikti Respublikinis priklausomybės ligų centras, priklausomybių konsultantai, kurie padeda atpažinti ir motyvuoja gydytis, dirbantys su Visuomenės sveikatos biuru. Taip pat ilgalaikės reabilitacijos centrai, privačios klinikos bei privačiai dirbantys specialistai.
– Kaip vertinate vadinamąjį kodavimą, hipnozę bei kitus netradicinio gydymo būdus?
– Blogai. Tai mokslu nepagrįsta. Tačiau šie metodai labai gajūs, nes asmuo, turintis priklausomybę, dažnai norėtų, kad jo ligą išgydytų greitai ir su minimaliomis asmeninėmis pastangomis. Deja, pati liga yra labai sudėtinga: sumišę jausmai, didžiulis asmeninės kaltės jausmas, kuris iš pradžių perkeliamas aplinkiniams (kaltas pasaulis), prarastos atsakomybės ugdymas. Tai – ilgas procesas, priklausomybės atsiradimas – irgi ilgas procesas.
