JAV prezidento Donaldo Trumpo permainingumas kelia nerimą Taivane – Vašingtonas yra pagrindinis demokratinės salos saugumo ir laisvės garantas. Po istorinio vizito Pekine JAV prezidentas atsisakė įsipareigoti „bet kuriai pusei“, o Taipėjui teko pabrėžti, kad sala yra suvereni ir nepriklausoma. Ar valdant D. Trumpui Taivano likimas atrodo vis pesimistiškiau?
STRAIPSNIS TRUMPAI
- D. Trumpo pareiškimai ir veiksmai kelia neaiškumų dėl JAV įsipareigojimų Taivanui, ypač dėl ginklų pardavimo.
- Taivanas plečia savo saugumo tinklą, stiprindamas bendradarbiavimą su Japonija, Filipinais ir Europa, siekdamas atsparumo Kinijos grėsmėms.
- Kinijos lyderis siekia „susivienijimo“ su Taivanu, naudojant spaudimą ir informacinį karą, kad susilpnintų pasitikėjimą JAV ir įtikintų Taivano visuomenę pasipriešinimo beprasmiškumu.
„Jokių įsipareigojimų“
JAV politika Taivano atžvilgiu tikslingai neapibrėžta ir saistoma įvairių susitarimų bei įsipareigojimų. Buvęs prezidentas Joe Bidenas atvirai pareiškė, kad stotų ginti šios salos nuo Kinijos Liaudies Respublikos invazijos. Bet susitikimuose su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu D. Trumpas teigė „nepadaręs jokių įsipareigojimų nė vienai pusei“ apie Taivaną, nors po vizito duotame interviu „Fox News“ pabrėžė, kad Vašingtono pozicija Taivano atžvilgiu nepasikeitė.
„Žinote, mes turėtume keliauti 9 500 mylių (apie 15 tūkst. km) kariauti. Nelaukiu to. Noriu, kad jie atvėstų. Noriu, kad Kinija atvėstų“, – sakė JAV prezidentas. Jis teigė „daug“ kalbėjęs su Kinijos LR vadovu apie salą, bet atsisakęs diskutuoti, ar amerikiečiai ją gintų.
Anot JAV prezidento, Xi Jinpingas „turi stiprių jausmų“ apie salą ir „nenori matyti judėjimo link nepriklausomybės“. Kinijos išplatintame pranešime akcentuota, esą Xi Jinpingas pasakė D. Trumpui, kad Taivano klausimas yra „svarbiausias Kinijos ir JAV santykiuose“. Tuo tarpu amerikiečių spaudos pranešime apie susitikimą buvo pabrėžta, kad valstybių vadovai aptarė Irano ir Šiaurės Korėjos branduolinį nusiginklavimą, o kinai vietoj to didelį dėmesį skyrė diskusijoms apie Taivaną.
„Mes nenorime, kad kas nors pasakytų: tapkime nepriklausomi, nes mus remia JAV“, – po susitikimo pabrėžė D. Trumpas.
Ar tai oficiali D. Trumpo pozicija, ar eilinis jo bandymas sukurti dar daugiau dviprasmiškumo ir pasilikti manevro laisvę?
„Yra daug signalizavimo, dalis jo yra tikslinis, dalis ne, o tai tipinis Trumpo elgesys, ir signalizuojama tiek Pekinui, tiek Taipėjui. Niekas negali užtikrintai atsakyti, išskyrus patį Trumpą“, – taip JAV prezidento politiką Taivano atžvilgiu apibūdina Wilfriedo Martenso Europos studijų centro Akademinės tarybos narė Zsuzsa Anna Ferenczy.
Bet neužtikrintumas turi ir apčiuopiamų požymių – JAV delsia patvirtinti 14 mlrd. dolerių vertės ginkluotės pardavimo Taivanui sandorį, dėl kurio D. Trumpas po susitikimo su Xi Jinpingu kalbėjo miglotai: „Aš galiu tai padaryti, galiu to nepadaryti.“
Nerimą Taipėjuje sukėlė praėjusį ketvirtadienį laikinojo JAV laivyno sekretoriaus Hung Cao komentarai, kad ginklų sandoris pristabdytas.
„Dabar mes darome pauzę, kad užtikrintume, jog turėsime amunicijos, kurios mums reikia „epiniam įniršiui“ [JAV karui prieš Iraną]. Tiesiog užtikriname, kad turėtume viską, kariniai pardavimai tęsis, kai [prezidento] administracija nuspręs, kad tai būtina“, – kalbėjo Hung Cao.
Tačiau neįvardinti JAV pareigūnai agentūrai „Reuters“ patvirtino, kad amerikiečiai turi „daugiau nei pakankamai amunicijos, šaudmenų ir atsargų visiems prezidento Trumpo strateginiams tikslams ir dar daugiau“. Šio sandorio likimas tebėra neaiškus.
„Pavojus kyla ne iš staigaus formalaus JAV politikos pasikeitimo, to mes nematėme, didesnę riziką kelia temperatūros pokytis – lėtas perkalibravimas to, kaip Vašingtonas kalba apie Taivaną, – LRT.lt pabrėžia Čekijos Europinių vertybių centro saugumo politikai Taivano biuro vadovas Marcinas Jerzewskis. – Pekinas gauna naratyvo dovaną. Jis gali sakyti rinkėjams Taivane: matote, Vašingtonas nėra patikimas. Tai per naktį nepakeičia JAV politikos, bet susilpnina pasitikėjimą, o atgrasyme pasitikėjimas yra dalis struktūros.“
Atsargi reakcija
Taivano prezidentas Lai Ching-te, kurį Pekinas vadina „kiršintoju“, jau anksčiau teigė, kad Taipėjui nereikia skelbti formalios nepriklausomybės, nes jis jau mato save kaip suverenią šalį, bet po D. Trumpo komentarų jis pareiškė, kad sala „niekada nebus paaukota arba iškeista“.
D. Trumpas užsiminė, kad gali tiesiogiai pasikalbėti su Lai Ching-te, taip sulaužydamas dešimtmečių diplomatinį protokolą. Joks pareigas einantis JAV prezidentas nesikalbėjo su Taivano vadovu nuo pat 1979-ųjų, kai Vašingtonas pripažino Pekiną, o nebe Taipėjų.
Savo ruožtu Taipėjus stengiasi pademonstruoti savo naudą ir ryžtą aktyviau rūpintis savo gynyba Vašingtonui. Bet po parlamento rinkimų 2024-aisiais Taivano Vyriausybė taip pat yra labiau fragmentuota, gynybos politikoje partijos manipuliuoja, vyksta politinės kovos dėl išlaidų gynybai.
Taivanas taip pat pažadėjo JAV padėti sustiprinti šalies puslaidininkių pramonę. „Taivano Vyriausybė remia, tarpininkauja ir nukreipia savo [puslaidininkių] pramonę, bet jos nekontroliuoja“, – akcentuoja Z. A. Ferenczy.
Šiandien Taivano problemos slypi ne tik D. Trumpo asmenyje. Salos saugumo situacija sudėtingėja keliuose frontuose, pažymi M. Jerzewskis. Pekinas tęsia savo hibridinius veiksmus: grasina karinėmis priemonėmis, vykdo kibernetines operacijas, ekonominį spaudimą, kariauja informacinį karą.
„Taivanas taip pat prisitaiko plėsdamas savo saugumo tinklą. Bendradarbiavimo su Japonija ir Filipinais reikšmė auga, ypač pirmosios salų grandinės atsparume. Europa taip pat tampa vis svarbesnė, (...) per dvigubos panaudos technologijas, patikimas tiekimo grandines ir dronus. Centrinė Europa taip pat turi vietą: sujungti Taivano technologinę bazę su Ukrainos pamokomis iš mūšio lauko ir Europos gynybos pramonės reikmėmis“, – pabrėžia M. Jerzewskis.
Auga baimė, kad Xi Jinpingas gali pasiūlyti D. Trumpui kažką mainais į Taivaną, nes žinoma, kaip JAV prezidentas mėgsta „nuostabius sandorius“. „Tačiau šiandien dar nesame ten“, – apibendrina Z. A. Ferenczy.
Bet savo tikslo pasiekti „kinų tautos atsigavimą“ Xi Jinpingas neatsisako. Ir kertinis to aspektas yra „susivienijimas“ su Taivano sala. „Xi [Jinpingas] taip pat nori stabilumo: Taivanas yra Kinijos dalis, todėl „klausimas“ turi būti išspręstas kuo greičiau ir neiššovus nė vieno šūvio – siekiama to“, – pabrėžia analitikė.
Kol kas Kinijos LR vadovai garsina abejones Taivano sąjungininkų ryžtu, įsipareigojimais, gilina skepticizmą JAV atžvilgiu, siekia įtikinti Taivano visuomenę, kad pasipriešinimas Pekinui yra bergždžias. „Tai tiesiog yra prievarta, nesiekianti karo slenksčio“, – apibendrina M. Jerzewskis.
