Finansų Rimantas Šadžius paskelbė asmeniškai sulaukęs kritinių pastabų dėl automatinio įtraukimo į antrąją pensijų pakopą naikinimo ir iš finansinių paslaugų eurokomisarės Marios Luís Albuquerque, ir Europos Sąjungos (ES) Finansų ir ekonomikos ministrų taryboje. Taip pat paminėjo, kad bus oficialios ES rekomendacijos dėl pensijų pakopų pagal Europos Komisijos (EK) Santaupų ir investicijų sąjungos komunikatą.
Tačiau ši iš Briuselio parvežta pastaba nepataiko į mūsų antrosios pakopos reformos kontekstą, o to, kas priklauso finansų ministrui pagal pareigas, iš jo negirdime.
Pirma, EK komunikatas skirtas labai plačiai temai. Juo siekiama sukurti Santaupų ir investicijų sąjungą, kuri ES finansų sistemoje padėtų nukreipti santaupas į produktyvias investicijas, o gyventojams ir įmonėms (ypač tvarioms) atvertų platesnes finansines galimybes.
Antra, apie pensijas jame užsimenama labai lakoniškai, o konkrečiai apie automatinį įtraukimą tepasakyta štai kas: „Automatinis įtraukimas – kaip katalizatorius, skatinantis didesnį profesinių pensijų (pabraukta autoriaus) rinkų mastą ir gylį, gali būti svarbus elementas kuriant papildomas pensijas, kurios būtų naudingos piliečiams.“ Taigi kalbama apie profesinius pensijų fondus, kurių Lietuvoje iš viso nėra. Todėl nei į juos įmanoma įtraukti, nei to įtraukimo atsisakyti.
Ši ministro žinia ne tik netiksli. Ji ir nėra nauja. Komunikatas paskelbtas kovo 19 d. – gerokai prieš lietuviškos pensijų reformos svarstymą ne tik Seime, bet ir vyriausybėje. Bent jau per jos posėdį ministras turėjo galimybę komunikatą priminti ir su kolegomis ministrais apsvarstyti, netaikydamas dienai, kai pensijų reforma pradėta svarstyti Seime. Nebent tuo norėjo pradėti diskusiją su socialinės apsaugos ir darbo ministre žiniasklaidoje.
Blogiau, kad be reikalo vydamasis vieną nuo nieko nebėgantį pensijų reformos aspektą, finansų ministras nepastebėjo, kad į ją liko neįtrauktas antrosios pakopos finansavimo pakeitimas, – seniai laukiamas ir priklausantis jo kompetencijai. Kaip žinia, per valstybės biudžetą antrosios pakopos fondams teikiamos subsidijos visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Šiais metais jos sudarys apie 300 mln. eurų. Suma lygi planuojamai gauti į Gynybos fondą iš taip chaotiškai finansų ministro teikiamos mokesčių reformos.
Keistai atrodo, kai viena ranka bandoma tuos šimtus milijonų sugraibyti įvairiausių mokesčių pakeitimais, kita – jie paskleidžiami be rūpesčio abejotinam tikslui. Subsidijos antrajai pakopai nepagrįstai teikia prioritetą šešioms finansų įmonėms ir neatsižvelgia į kitus finansų tarpininkus. Jos neteisingos, nes remia apie pusę dirbančiųjų antrojoje pensijų pakopoje visų mokesčių mokėtojų sąskaita. Jie taip pat taupo senatvei, tik kitais būdais.
Kodėl sparčiau nedidinamos pensijos? Todėl, kad „Sodros“ biudžeto perteklius gelbėja giliai deficitinį valstybės biudžetą.
Taupymo senatvei būdai labai įvairūs. Jie ne tik nesubsidijuojami iš valstybės biudžeto, bet dar ir apmokestinami. Neseniai valdžia gyrėsi sukūrusi naują taupymo instrumentą – investicinę sąskaitą. Jei joje taupysite, senatvėje pasiėmę lėšas vartojimui turėsite sumokėti mokesčius. Nemažai žmonių taupo bankų indėliuose. Tai patraukli forma, nes lėšos apdraustos nuo stepukonių išdaigų ir nepriklauso nei nuo investavimo kapitalų rinkose, nei nuo valiutų kursų svyravimų. Nenuostabu, kad tarp gyventojų tai populiarus instrumentas, net jei ir ne visai kompensuoja infliaciją.
Tačiau pensininkas, pasiėmęs tokio indėlio palūkanas, irgi turi mokėti mokestį. Ir jokių subsidijų taupant. Yra sugebančių nusipirkti papildomą nekilnojamąjį turtą kaip rezervą senatvei. Tačiau jis bus apmokestinamas net du kartus – ir turto mokesčiu, ir gavus pajamas iš nuomos prie kuklios „Sodros“ pensijos. Kodėl gi visos šios ir dar neišvardytos taupymo formos, net jei lieka iki senatvės, apmokestinamos, o subsidijomis remiami tik vieninteliai antrosios pakopos pensijų fondai?
Finansų ministro dėmesio nesulaukia ir dar didesnė pensijų problema. Dirbančių žmonių įmokos „Sodrai“ šiais metais plaukia kaip niekad sėkmingai. Numatomas metinis „Sodros“ biudžeto perteklius – apie 900 mln. eurų. Jie liks neišmokėti pensininkams, nors naujaisiais duomenimis, 39,9 proc. pensininkų pajamos žemiau skurdo ribos. Kodėl sparčiau nedidinamos pensijos? Todėl, kad „Sodros“ biudžeto perteklius gelbėja giliai deficitinį valstybės biudžetą. O finansų ministro pateikta mokesčių reforma težada tik tuos kelis šimtus milijonų, kurių didžioji dalis bus atiduota nelemtai subsidijai antrajai pensijų pakopai, bet ne valstybės biudžeto deficitui sumažinti.
Keistas finansų ministro aktyvumas, susijęs su keliomis minėtomis finansų tarpininkų įmonėmis ir palaikant subsidijas joms, ir rūpinantis, kad jos neprarastų klientų dėl automatinio įtraukimo naikinimo, kai tuo pat metu platesnio ministro žvilgsnio ir į piliečių, ir į viešuosius finansus nėra.
