Programuotojo išsilavinimą turintis Mindaugas Mitkevičius viešai skelbiasi natūraliais būdais stipriai pagerinęs savo regėjimą ir atsikratęs akinių. Dabar to moko kitus. Žinoma, ne už dyką. Į mokslinio pagrindo neturinčius jo kursus, individualius užsiėmimus kviečiami bet kokio amžiaus, skirtingos regėjimo būklės ar regos sutrikimų turintys žmonės. LRT.lt kalbinti akių gydytojai kategoriški: „Jeigu tai, ką pasakoja jūsų minimas vyras, būtų tiesa, jis tikrai jau gautų Nobelio premiją.“
Nuo minus keturių dioptrijų iki matymo be akinių
„Anksčiau nešiojau 4 dioptrijų trumparegiams skirtus akinius. Nuosekliai darydamas pratimus, regėjimą pagerinau tiek, kad akinių nebereikia“, – LRT.lt teigia regėjimo gerinimo mentoriumi prisistatantis vyras.
Paklausus, keliomis dioptrijomis jis pagerino savo regėjimą, pašnekovas sakė tiksliai nežinantis, nes nesitikrino: „Nefiksavau.“
„Nežinau keliomis dioptrijomis, bet regėjimas pagerėjo tiek, kad akinių nebereikia. Aišku regėjimas svyruoja: kartai būna geresnis, kartais blogesnis.
Saulėtomis dienomis jis būna geresnis, o prietemoje, vakarais – prastesnis. Bet aš prisitaikau“, – šneka M. Mitkevičius, tačiau neatsako, kaip jam sekasi, pavyzdžiui, vairuoti automobilį be akinių.
Vyras nenaudoja akinių ar kontaktinių lęšių. Aiškina, kad jie regėjimo ne tik negerina, bet ir kenkia.
„Akiniai yra tas pats, kas gipsas sulaužytai rankai. Nuėmus jį, reikia atstatyti nebejudrius raumenis. Akis irgi tinginiauja, nes akiniai sukausto akis. Akiniai yra pagalbinė priemonė, kuri nesprendžia pagrindinės prasto regėjimo priežasties“, – apie regą kalba IT specialistas.
Kas tas Beitso metodas?
Jis sako, kad jo mokymas yra iš esmės paremtas Beitso metodu, specialiais pratimais ir praktikomis.
Dar 19 amžiuje gyvenusio JAV oftalmologo Viljamo Horacijaus Beitso metodą regėjimui gerinti kritikuoja LRT.lt kalbinta akių gydytoja J. Balčiūnienė.
„Tai visiška praeito amžiaus atgyvena, kurią jau seniai medicinos mokslas paneigė. Beitsas klaidingai manė, kad raumenys lemia akies fokusavimo pokyčius ir kad „psichinė įtampa“ sukelia nenormalų šių raumenų veikimą, todėl jis tikėjo, kad sumažinus įtampą bus išgydytas regėjimo sutrikimas. Iš tiesų yra atvirkščiai, nei jis manė.
Be to, tam tikri Beitso pratimai gali kelti pavojų. Pavyzdžiui, per ilgas žiūrėjimas į saulę ir kiti mokslu nepagrįsti akių gydymo būdai, korekcinių lęšių atsisakymas“, – teigė medikė.
Programuotojas sako nesijaučiantis prastesnis už akių gydytojus
Tuo metu regėjimo gerinimo mentorius sako, kad gydytojai oftalmologai prasto regėjimo priežasties panaikinti nemoka. Esą, net pasidarius operaciją lazeriu, regėjimo sutrikimas po kelerių metų sugrįžta.
„Kiekvienas žmogus pasirenka pats, ar jam nešioti akinius, ar gultis ant operacinio stalo, ar ieškoti natūralių būdų regėjimui pagerinti“, – kalbėjo mentorius.
Paklausus, ar savo kursuose jis neparduoda žmonėms vilties atgauti regėjimą mokslo nepatvirtintais metodais, pašnekovas atsakė:
„Faktas, kad žmonės pradės geriau matyti. Aš nežadu šimtaprocentinio regėjimo, o žadu jį pagerinti. Kiek žmogus pats skirs laiko mano parodytiems pratimams, tiek ir bus naudos. Kam reikia, tas randa, o kam nereikia, tegul apeina“, – pyktelėjo pašnekovas paklausus, kokiais moksliniais įrodymais paremta jo metodologija.
M. Mitkevičius sako, kad regėjimo gerinimo mentoryste užsiima maždaug dešimtmetį. Pats sako turintis programuotojo išsilavinimą, bet nesijaučia šioje srityje prastesnis už gydytojus oftalmologus.
„Patys sėdi su akiniais ir kitiems juos siūlo. Kartais geriau kitos srities išsilavinimą turintis žmogus, bet nebloginantis žmonėms regėjimo. Prastą regėjimą turintys žmonės patys renkasi, pas ką eiti ir kuo pasitikėti. Mano tikslas nėra įrodinėti. Jeigu žmonės netiki, tegul ir neina“, – dėsto M. Mitkevičius.
Akių gydytoja: dar nemačiau nė vieno trumparegio, kurio rega atsistatytų darant pratimus
LRT.lt kalbinta Kauno miesto poliklinikos oftalmologė Vilma Rimaitienė sako, kad pratimai akims, tinkamas apšvietimas darbo vietoje, akių poilsis yra gerai. Tai elementari akių ir regos higiena, tačiau fiksuotų lęšių dioptrijų tai nepakeis.
„Mokslas dar neišrado geresnio būdo regai koreguoti, kaip lęšiai arba operacija. Netiesa, kad akinių nešiojimas blogina regą. Jeigu regėjimas silpnėja, tai tikrai ne lęšių problema.
Jeigu tai, ką pasakoja jūsų minimas mentorius, būtų tiesa, jis tikrai jau gautų Nobelio premiją. Per trisdešimt darbo metų akių gydytoja dar nemačiau nė vieno trumparegio, kurio rega atsistatytų darant pratimus. Stebuklas neįvyko. Jeigu taip nutiktų, pasidžiaugtume visi“, – sako akių gydytoja.
Regėjimo kursai gali pakenkti
Pasak V. Rimaitienės, tokie neva regėjimą gerinantys kursai gali ir pakenkti.
„Jeigu žmogus įtikės, kad jam akiniai nepadės, o akių pratimai yra išsigelbėjimas, jo būklė gali tik blogėti. Tai ypač aktualu vaikams iki 12 metų. Jeigu įgimto sutrikimo laiku nekoreguosime, vaikas gali užaugti silpnaregiu. Tada nepadės ir akiniai. O jeigu dar yra žvairumas? Tada komplikacija garantuota, jeigu laiku nebus daroma korekcijų“, – perspėja gydytoja ir pataria regos problemas spręsti pas gydytojus, o ne programuotojus.
Jokie akių pratimai, atpalaidavimo technikos objektyviai regos nepagerins
Anksčiau LRT.lt kalbinta Lietuvos akių gydytojų draugijos pirmininkė, Kauno klinikų gydytoja oftalmologė doc. Jūratė Balčiūnienė apie panašias regos atstatymo praktikas yra sakiusi:
„Jie daro verslą iš žmonių negalios. Ir tai yra baisu, nes žmonės, kurie patenka į jų rankas, gali pavėluotai kreiptis į gydytojus ir prisidaryti žalos savo sveikatai.
Akies regos aštrumo, jos laužiamosios gebos jokie pratimai nepakeičia. Atvirkščiai, kyla pavojus pražiopsoti rimtą ligą. Jau nekalbu apie tai, kad prastai matantis ir akinių nenešiojantis žmogus gali sukelti pavojų ne tik sau, bet ir visuomenei, jeigu, pavyzdžiui, sugalvos vairuoti automobilį“, – pasakojo Kauno klinikų docentė.
Pasak akių gydytojų draugijos vadovės, pasaulyje atlikta daugybė tyrimų, įrodžiusių, kad jokie akių pratimai, atpalaidavimo technikos, masažai objektyviai nepagerina regėjimo. Juolab neišgydo akių ligų.
„Galiu patikinti, kad jokie „stebuklingi“ nei Beitso, nei dar kokio nors visažinio pratimai nepanaikins trumparegystės“, – sakė docentė.
