„Labai gaila, kad neturėjau galimybės daugiau su juo pabendrauti apie sceną“, – atvirauja muzikantas Kazimieras Likša, prisimindamas savo senelį, legendinį aktorių ir režisierių Petrą Likšą (1920–2011). LRT TELEVIZIJOS laidos „Stilius“ pašnekovas sako, kad iš senelio paveldėjo taikų charakterį ir pasitikėjimą savimi.
Plačiau – vaizdo įraše.
Legendinis aktorius buvo kompanijos siela
Daugelis dar prisimena legendinį pirmąjį televizijos serialą „Petraičių šeimoje“. P. Likša buvo didžioji šio serialo žvaigždė ir pagrindinis herojus. Jis pavergė žiūrovų širdis, suvaidinęs šeimos galvą – nepamirštamą Petrą Petraitį.
P. Likša beveik trisdešimt metų buvo žinomas Lietuvos radijo ir televizijos režisierius, sukūręs per tūkstantį laidų ir dvidešimt septynis teatro spektaklius. Savo karjeros saulėlydyje jis įkūrė ir vadovavo Vilniaus senjorų teatrui.
Aktorius ir režisierius užaugino tris sūnus. Vienas iš jų, Žilvinas, taip pat susilaukė trijų sūnų, tarp kurių yra dainų kūrėjas ir aktorius Kazimieras. Jis vienintelis iš gausios šeimos tapo scenos žmogumi. Muzikantas svarsto iš savo senelio perėmęs taikų ir šviesų būdą, taip pat optimizmą, tikėjimą ir pasitikėjimą savimi.
„Kompanijose jis buvo tas žmogus, kuris visus sujungdavo. Atsimenu, būdavo jo, tarkim, gimtadieniai sode. Vieną dieną būdavo su jo giminaičiais, kitą dieną su jo kolegomis aktoriais. Senelis tikrai dėdavo performansą su pavaidinimais, juokais. Tose šventėse buvo daug juoko, šviesos“, – prisimena K. Likša.
Senelis Kazimiero scenoje nepamatė
Prisiminimuose P. Likša rašė, kad jo tėvas buvo ūkininkas ir prekybininkas, bet savo sūnui išrinko siuvėjo profesiją. Jo anūkas K. Likša sako iš savo tėčio pasakojimų girdėjęs, kad senelis mokėjo puikiai siūti.
„[Senelis] galėdavo sutvarkyti praktiškai bet kokias bėdas, susiūti. Gal net mokėdavo pasiūti drabužius. Jis turėjo tą sugebėjimą, bet pragyvenimui jo nepasirinko“, – sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Stilius“ pašnekovas.
Anot K. Likšos, jo senelis niekuomet nesiskųsdavo, o paklaustas, kaip šis gyvena, atsakydavo žodžiu „gražiai“. Dabar muzikantas seneliui užduotų kur kas daugiau klausimų nei tada, kai šis buvo gyvas.
Sykį K. Likša paklausė, kaip senelis išdrįso pasirinkti eiti menininko keliu. Tąsyk P. Likša anūkui atsakė, kad baisiau buvo šiuo keliu neiti.
„Jis, matyt, savyje jautė, kad tai yra jo pašaukimas ir nėra kitos profesijos, kuria norėtų užsiimti. Tiesiog sau nemelavo ir buvo tikras. Manau, kad dėl to per visą gyvenimą jį kaip aktorių lydėjo sėkmė, per visus vaidmenis, kuriuos jis gavo“, – pasakoja muzikantas.
Kompanijose jis buvo tas žmogus, kuris visus sujungdavo.
K. Likša
K. Likša dar paauglystėje ėmė svajoti apie kūrybą ir sceną. Dabar muzikantui gaila tik vieno – senelis taip ir neišgirdo jo grojančio scenoje.
„Kai senelis išėjo, buvo mano profesionalios karjeros pati pradžia. Jau grojau gitara, mano senelis kažkiek apie tai žinojo, bet niekada neturėjau progos jam pagroti. Ne kartą esu apie tai galvojęs, kad labai gaila, jog neturėjau galimybės daugiau su juo pabendrauti apie sceną, apie [tai], ką reiškia būti scenoje, kad pasisemčiau daugiau žinių. Net neabejoju, kad jis būtų turėjęs ką pasakyti“, – mintimis dalijasi jis.
Pragyvena iš kūrybos
Anksčiau K. Likša studijavo kultūros istoriją ir antropologiją, bet vėliau pasuko muzikos keliu. Muzikanto kelias nėra stabilus, tačiau po daug įdėto darbo K. Likša, kaip pats sako, nuo 2022 metų pragyvena tik iš kūrybos.
„Neturiu jokio oficialaus darbo. Ką sukuriu, tą ir turiu. Iki to laiko esu pakeitęs begalę darbų. (...) Tikriausiai turėjau daugiausia darbo pokalbių keisčiausiose vietose, turėjau pačius keisčiausius darbus, kokius tik įmanoma, bet niekuomet sau neleisdavau dirbti kažkokioje vietoje, kur jaučiuosi negerai“, – atvirauja K. Likša.
Anksčiau jis dirbo elektros prekių parduotuvėje, ten tvarkydavo sandėlius, taip pat skambučių centre. Pastarąją darbovietę K. Likša vadina „šiuolaikine vergove“.
„Apskaičiavau, kad per metus atsakiau į 20 tūkstančių skambučių. Ten žmonėms tvarkiau kompiuterines problemas Amerikoje ir Indijoje. Esu dirbęs beveik kaip skambučių centre, bet ten ieškojome darbo pilotams. (...) Pasijaučiau toks svetimas, atrodo, po mėnesio iš ten išėjau“, – dalijasi jis.
Galiausiai menininkas įsitikino, kad kūryba jam yra arčiausiai širdies. Pasak jo, visi atsakymai yra žmogaus viduje, jeigu tik šis leidžia sau juos išgirsti ir priimti. Didžiausia vertybė K. Likšai yra būti savimi ir siekti savo svajonių.
Dabar Kazimieras ir jo žmona Vismantė augina du vaikus. Vyras sako norintis, kad ateityje jo vaikai patys pasirinktų savo profesinį kelią, nebijodami tėčio reakcijos dėl sprendimo.
Parengė Emilis Jakštys.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
