Latvijoje atsistatydino gynybos ministras. Premjerė Silina informavo, kad ministras neteko jos pasitikėjimo po to, kai naftos saugykloje nukrito dronas, ir pridūrė, kad smarkiai išaugęs gynybos biudžetas reikalauja ir daug didesnės politikų atsakomybės už šalies gynybą.
O ką, negi ir taip galima? – turėjo nustebti lietuviai, prisiminę analogiškus atvejus su dronais, ką jau kalbėti apie masines Baltarusijos oro balionų atakas prieš Vilniaus oro uostą.
Galima. Bet tik Latvijoje. Prie Nemuno kitas išaušo jau rytas. „Mes visais ministrais pasitikime“, – karališkai skelbia premjerė Ruginienė. Ministras Kaunas gali ramiai pūsti į ūsą.
Jei Lietuva būtų Latvija, premjerės pasitikėjimo dar prieš savaitę būtų netekęs statybas prižiūrintis aplinkos ministras Žuromskas. Prieš tapdamas aplinkos ministru iš savo partijos kolegos, statybos bendrovės savininko jis pirko arti 300 tūkst. vertės trobą tik už 107 tūkst. eurų.
Išlindus korupcijos ylai, aplinkos ministras buvo pakviestas pasiaiškinti Seime. Kaip įprasta šitos valdžios ministrams, melavo, kad pirko neįrengtą namą, pliką dėžutę. Po to paaiškėjo, kad „plika dėžutė“ su parketu buvo tokia jauki, kad ponas Žuromskas iškart į ją persikėlė gyventi. Bet ir tuomet ministras neprarado premjerės pasitikėjimo.
Lietuva – ne Latvija. Mokančiais vogti kadrais čia nesisvaidoma – savo pavyzdžiu patvirtino premjerės patarėjas Jukna. Buvęs Darbo partijos žemės ūkio ministras už šimtus tūkstančių eurų, kuriuos Lietuvos gerovei kelti skyrė Europa, statė rusiškus Potiomkino kaimus. Tuščiose salėse rengė „mokymus“ apie karvių ir avių kergimą bei ožkų apskaitą ūkininkams. Per pusmetį žurnalistai nerado juose nė vieno klausytojo.
Socialdemokratu tapusiam politiniam perbėgėliui Juknai tai tik papildomas uždarbis. Toks pat kaip jaunajam partijos Brazauskui nuo „Fegdos“ – telefonai ir televizoriai, tik solidesnis.
Tegu teisėsauga ten ką nors daro, išgirdusi apie dvaro sukčius, kaip įprasta numojo ranka Ruginienė. O ką gali teisėsauga, kai išnyksta bet kokia politinė atsakomybė?
Tegu teisėsauga ten ką nors daro, išgirdusi apie dvaro sukčius, kaip įprasta numojo ranka Ruginienė. O ką gali teisėsauga, kai išnyksta bet kokia politinė atsakomybė?
Kartais, ypač kai kalbama apie įteisintus valdžios krakaborus, tokius kaip, pavyzdžiui, Kauno mero familija, sukūrusi pagreitintą žemės grąžinimo Kaune konvejerį tiems, kurie sutiko atgautus sklypus čia pat pigiau nei rinkos kaina parduoti tai pačiai familijai, teisėsauga būna tokia lėta, kad net vėžlys Kauno mariose sueitų už greitaeigį katerį.
Kolegos Vygando Trainio atliktas tyrimas rodo, kad prokuratūra ir STT iki to familijos kromelio ropoja šešerius metus.
O ką daro LSDP valdomas Seimas, kad politika būtų skaidresnė, kad viskas pagal Konstituciją ir įstatymą?
Seimas ruošiasi ištrinti Seimo specialųjį tyrimą, nustačiusį, kaip būsimasis prezidentas Nausėda ir VSD vadas Jauniškis per prezidento rinkimų kampaniją pažeidė Konstituciją, kaip VSD atkeršijo apie tai informavusiam VSD pareigūnui, dviejų Vyčio kryžių kavalieriui, kurio Seimas ir prokuratūra neapsaugojo nuo keršto, ir kaip Nausėda atsilygino už tą kerštą VSD vadui postu.
Lietuva – ne kokia ten Latvija. Čia ranka ranką plauna ir dar ūkiniu muilu žmonėms akis pamuilina.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.
