„Imperija turi mirti“, – tai dalies antiputiniškai nusiteikusių rusų, be to, žurnalisto ir rašytojo, įsteigusio TV kanalą „Dožd“ (liet. „Lietus“), Michailo Zygario knygos pavadinimas.
Knygoje, išverstoje ir į lietuvių kalbą, autorius apžvelgia paskutiniuosius Rusijos imperijos, sukurtos dar Petro I laikais, dešimtmečius. Aną Rusijos imperiją palaidojo Pirmasis pasaulinis karas ir dėl jo kilusi 1917 m. bolševikų revoliucija.
Knygos pavadinimas labai gerai atitinka dabartinį Rusijos karo prieš Ukrainą laikotarpį. Po šio Rusijos karo, kuris nežinia kada baigsis, tikėkimės, Rusijos imperija, vadinama Rusijos Federacija, „turės mirti“. Bet kokiu būdu ji mirs ir kas taps jos paveldėtoju, šiandien atsakyti sunku.
Nors 18 a. pradžioje Petro I sukurta imperija po dviejų šimtmečių žlugo, ant jos griuvėsių per keletą kruvino pilietinio karo metų susikūrė nauja imperija – SSRS. Ji buvo daugiau kaip vienu milijonu kvadratinių kilometrų mažesnė nei carų laikų imperija. Netekusi Baltijos šalių, Lenkijos, Suomijos, Vakarų Ukrainos ir kitų teritorijų.
Vladimiras Putinas ir jo klika nenori leisti imperijai numirti, todėl ir sukėlė karą prieš Ukrainą.
Po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjunga kartu su Vakarų sąjungininkais išėjo kaip nugalėtoja, vėl padidino imperijos plotą, prijungdama Baltijos valstybes ir dalį Vidurio Europos šalių: Lenkiją, Vengriją, Čekoslovakiją, Rumuniją ir kitas teritorijas pavertė satelitais. Beje, JAV ir Jungtinės Karalystės vadovai Franklinas Rooseveltas ir Winstonas Churchillis karui baigiantis nusileido Josifui Stalinui ir sutiko, kad ir Baltijos šalys bei kitos Vidurio Rytų valstybės atitektų sovietams arba patektų į jų įtaką.
Naujoji bolševikų sukurta imperija (SSRS) sugebėjo išsilaikyti beveik aštuonis dešimtmečius, kol pati save sužlugdė 1991 m. Daugelis džiaugėsi, kad ji numirė be didelio kraujo praliejimo. Tačiau neilgam. Vladimiras Putinas ir jo klika nenori leisti imperijai numirti, todėl ir sukėlė karą prieš Ukrainą.
Amerikiečių istorikas, Jeilio universiteto prof. Timothy’us Snyderis, vertinamas kaip vienas geriausių Ukrainos žinovų Vakaruose, atsakinėdamas į vokiečių savaitraščio „Spiegel“ klausimus, bandė istoriškai įvertinti dabartinio Rusijos karo prieš Ukrainą vietą ir ateitį.
T. Snyderio nuomone, didžiosios Europos valstybės jau 75 metus tarp savęs ne tik nekariauja, bet ir nesivaržo, o integruojasi į Europą. Buvusios Europos kolonijinės valstybės iš pradžių turėjo pralaimėti karus, o tik po to tapo „normaliomis“ valstybėmis. 1945 m. Antrąjį pasaulinį karą skaudžiai pralaimėjo Vokietija, bet padedant JAV prisikėlė ir tapo JAV strategine partnere Europoje.
1962 m. Prancūzija pralaimėjo Alžyro karą. Afrikos kolonijų neteko Ispanija ir Portugalija. Taip atsitiko ir su Jungtine Karalyste, buvusia didžiausia pasaulio kolonijine valstybe. Visos jos tapo demokratinėmis šalimis.
Rusija taip pat turi pralaimėti karą Ukrainoje, kad iš imperijos, kurios taip siekia V. Putinas, atsirastų kas nors naujo, o ne vien tik jėga besiremianti šalis.
Vokietijai, anot T. Snyderio, per Rusijos grobikišką karą prieš Ukrainą tenka ypatingas vaidmuo. Ji turėtų būti Europos geopolitinio sąmoningumo viršūnėje, nes dabar Europa saugumo klausimais visiškai priklausoma nuo JAV. Ir situacija nesikeis, jei vokiečiai netaps drąsesni, neparodys didesnės iniciatyvos. „Vokietija turėtų pasakyti: tai mūsų karas ir turime jį laimėti“, – sako T. Snyderis.
Rusija taip pat turi pralaimėti karą Ukrainoje, kad iš imperijos, kurios taip siekia V. Putinas, atsirastų kas nors naujo, o ne vien tik jėga besiremianti šalis.
Kiek tokie amerikiečių mokslininko paraginimai turės įtakos vokiečių elitui, sunku pasakyti. Vokietijos politikams didelę įtaką daro visuomenės nuomonė. Kol kas ji palanki Ukrainai, o ryžtingas gynybos ministras Borisas Pistoriusas, neseniai pabuvojęs Lietuvoje, per trumpą laiką tapo mėgstamiausiu vokiečių politiku. Jis, beje, pasiūlė įvesti šauktinių kariuomenę, bet visuomenė kol kas tam nepritaria.
T. Snyderis atmeta Rusijos atominio ginklo panaudojimo galimybę, nes tokiu atveju būtų sunaikinta ne tik Ukraina, bet ir pati Rusija netektų galimybės tapti supervalstybe, būtų sunaikinta.
Autorius bando atsakyti, kaip galėtų baigtis Rusijos karas prieš Ukrainą. Vargu bau, karas baigsis taip, kaip norime. Kaip JAV karas Afganistane, Irake ar Vietname. Ar kaip Rusijos karas Afganistane. V. Putinas pasakos savo žmonėms istoriją, skambėsiančią įtikinamai. Galbūt jis paskelbs pergalę. Pasakys, kad Vakarai užpuolė Rusiją, juos reikia sustabdyti Ukrainoje. Panašiu naratyvu jau užsiima Rusijos propagandistai.
O Vakarams reikia kuo daugiau padėti Ukrainai. Būtina tiekti kuo daugiau ginklų Ukrainai, priversti V. Putiną kuo greičiau pasitraukti. Taip būtų išsaugotos šimtų tūkstančių žmonių gyvybės.
