Lygiai prieš 65 metus liepos 1-ąją pasaulį išvydo širdžių ir žmonių princese tituluota ledi Diana. Tiesa, karališką jos gyvenimą netrukus apkartino depresija, savęs žalojimas, bulimija ir žiniasklaidos su pasigardžiavimu aptarinėjamos meilės dramos. Nors ją mylėjo milijonai, princesė Diana nebuvo laiminga, nes tas, kurio meilės troško labiausiai, jai taip ir neatsakė tuo pačiu.
Jungtinės Karalystės žmonės nepamiršo savo širdžių princesės – minint jos gimimo ar žūties metines, prie Kensingtono rūmų vartų ir įvairių princesei skirtų memorialų žmonės iki šiol palieka gėles, ranka rašytus raštelius, nuotraukas. Dažnas vis dar graudinasi prisimindamas ledi Dianos žūtį. 30-osios jos mirties metinės bus minimos kitų metų rugpjūtį.
Su skausmu šią netektį prisimena ir du princesės sūnūs – princui Williamui tuo metu buvo 15, princui Harry – 12 metų. Šie iki šiol stengiasi puoselėti motinos atminimą ir pasakoja, kad būtent ji įkvėpė juos filantropijai.
„Per tuos trumpus 12 metų, kuriuos turėjau laimės su ja praleisti, mačiau ir jaučiau tą energiją ir jėgą, kurias ji įgaudavo padėdama kitiems, nepaisant tų žmonių istorijos, sveikatos būklės ar statuso. Jos ir tų žmonių gyvenimas dėl to tapo geresnis, kad ir koks trumpas – jos ar jų gyvenimas – būtų buvęs“, – prieš kelerius metus interviu „People“ kalbėjo princas Harry.
Tragiško likimo Diana iki šiol yra viena tų moterų, apie kurią rašomos knygos ir kuriami filmai. Ne tik dėl kerinčios jos pačios asmenybės, bet ir dėl dramatiškos gyvenimo ir meilės istorijos, kurią prieš kelis dešimtmečius aptarinėjo viso pasaulio žiniasklaida.
Diana Spencer gimė lygiai prieš 65 metus, 1961-ųjų liepos 1 d. Kilusi iš aristokratų šeimos ji dar vaikystėje ėmė domėtis muzika ir šokiu. Iš tiesų ji svajojo tapti balerina, tačiau dėl per aukšto ūgio šios svajonės taip ir neįgyvendino. Tiesa, vėliau, jau būdama ištekėjusi, ji vėl grįžo į šokių pamokas.
Dianos močiutė buvo karalienės motinos asistentė ir asmeninė palydovė, tad Diana savo biografijoje pasakojo vaikystėje žaidusi su jauniausiais Elžbietos II vaikais. Vis tik jos širdį palenkė 13 metų vyresnis karalienės pirmagimis, princas Charlesas, kurį pirmąkart sutiko būdama 16-os metų. Antrąkart jiedu susitiko po trejeto metų bendrų draugų namuose.
Kai Charlesas piršosi Dianai, šiai tebuvo devyniolika. „Tada atrodė, kad viskam esu pasirengusi, jaučiau ir būsimo vyro palaikymą“, – legendiniame 1995-aisiais BBC duotame interviu teigė Diana bei patikino tikėjusi laiminga santuoka, juolab kad buvo pasiryžusi dėl jos pasistengti. „Beviltiškai mylėjau savo vyrą, norėjau, kad būtume kartu ir tikėjau, kad esame puiki komanda“, – kalbėjo ji.
Tiesa, vėlesniame interviu Diana prisipažino, kad nors tada nesuprato, ką tai reiškia, dar prieš vestuves buvo radusi apyrankę, kurią jos vyras pagamino kitai – savo pirmajai meilei Camillai. Ją jis sutiko gerokai anksčiau nei Dianą, baigęs universitetą ir prisijungęs prie kariuomenės. Tuo metu tarp jų užsimezgė romantiški jausmai, tačiau princas nebuvo nusiteikęs rimtiems santykiams, taigi jam išvykus į kariuomenę Camilla susižadėjo su kitu, netrukus – ištekėjo, tačiau princas taip ir nesugebėjo išmesti jos iš širdies.
Kuriam laikui jų santykiai buvo nutrūkę, nors jie ir toliau bendravo. 1981-aisiais princas Charlesas vedė Dianą ir ši oficialiai tapo Velso princese.
Nors, kaip pati yra pasakojusi BBC, santuokinis gyvenimas iš pradžių atrodė laimingas, žiniasklaidos dėmesys jai kišo koją – princesė jausdavosi nepatogiai dėl to, kad žurnalistams ji buvo įdomesnė nei jos vyras, galiausiai jai pasiūlęs daugiau darbuotis atskirai. Nors toks prašymas Dianą labai liūdino, ji jautėsi neturinti kito pasirinkimo.
Greitai po vestuvių šeimą pradžiugino žinia apie pirmagimį. Gimus Williamui, princesė prisipažino pajutusi palengvėjimą – sosto įpėdiniu džiaugėsi visa šeima. Netrukus šeimoje atsidaro ir dar vienas vaikelis – princas Harry.
Tik vėliau, pokalbyje su Martinu Bashiru, princesė Diana prisipažino, kad kentėjo nuo pogimdyminės depresijos. „Tuo metu niekas nekalbėjo apie depresiją po gimdymo, pati pradėjau tuo domėtis, kai supratau, kad nubudusi iš ryto nenorėjau keltis iš lovos, jaučiausi nesuprasta, kamavo slogi nuotaika“, – savo patirtimis 1995 BBC dalijosi ji. Nors ir sulaukė gydymo, ji tikino, kad jai paprasčiausiai reikėjo laiko priimti visoms pareigoms, užgriuvusioms jauną mamą. Paklausta, kaip jos depresiją priėmė šeima, ji atsakė aptakiai – tvirtino tuo metu nuolat girdėjusi frazes „Diana yra nestabili“, „Diana yra emociškai išsibalansavusi“ ir pan.
Maža to, princesę slėgė milžiniškas žiniasklaidos dėmesys. Diana buvo nuolat persekiojama fotografų, įvairiose laidose ir spaudoje kritikuotas jos svoris, išvaizda, apranga. Antraštėse mirgėdavo būtos ir nebūtos naujienos apie jos savijautą. „Kai niekas tavęs nesiklauso, jautiesi negirdima, nutinka įvairiausių dalykų. Kai tavo viduje labai daug skausmo, stengiesi sužeisti save fiziškai – nori pagalbos, tačiau netinkamai jos prašai. Nors kažkam atrodo, kad taip tiesiog sieki dėmesio.
Tuo metu sau nepatikau, gėdijausi, kad negaliu pakelti įtampos, o iš tiesų norėjau, kad man pagerėtų ir galėčiau toliau atlikti savo, kaip mamos, žmonos, Velso princesės, pareigas“, – vardijo Diana. Ji atvirai prisipažino, kad žalojo sau rankas ir kojas. Ne visada tai darydavo vyro akivaizdoje, tačiau paklausta, kaip jis reagavo į tokį jos elgesį, atsakė aptakiai: „Akivaizdu, kad mylintis žmogus turėtų būti susirūpinęs.“
Taip pat ji prisipažino ne vienus metus sirgusi bulimija, kurią vadino vienu iš simptomų to, kas vyko jos santuokoje.
Nepaisant to, knygos „Diana: Her True Story“ autoriui Andrew Mortonui Diana teigė, kad prieš gimstant jaunėliui, jiedu su vyru buvo kaip niekad artimi: „Šešias savaites iki Harry gimimo buvome labai, labai arti vienas kito, arčiausiai, kada nors buvome ir kada nors būsime.“
Tačiau po princo Harry gimimo, maždaug 1986-aisiais, anot J. Dimbleby, Charlesas atnaujino santykius su Camilla Parker-Bowles. „Žinojau apie tai, tačiau nieko negalėjau padaryti, – M. Bashirui sakė Diana. – Buvome trise šioje santuokoje. Taigi buvo ankštoka.“
Prieš porą metų pasirodė knyga „Dancing With Diana: A Memoir“, kurios autorė – baleto meistrė Anne Allen, 1981–1989 m. privačiai teikusi princesei Dianai šokio pamokas. Jų susitikimai buvo slapti – jie nebuvo įtraukti į oficialią Dianos darbotvarkę, apie juos tuo metu nežinojo ir žiniasklaida.
Anot mokytojos, šokis tapo Dianai saugia erdve, kurioje ji galėjo dalytis vargais ir džiaugsmais. „Būdavo dienų, kai ji ateidavo tiesiog pasikalbėti“, – prisiminė šokėja.
Memuaruose autorė pasakoja ir apie garsųjį princesės pasirodymą 1985-aisiais, kai norėdama nustebinti savo vyrą, princą Charlesą, labdaros renginyje Londono operos teatre pasirodė ant scenos.
Tąkart su bičiuliu Wayne'u Sleepu atliko šokį, skambant Billy Joel dainai „Uptown Girl“. Kaip teigiama, princas Charlesas 3 minučių žmonos pasirodymu patenkintas nebuvo.
„Kai po pasirodymo nuskubėjome prie visų, dauguma žiūrovų ją sveikino ir jai tai buvo labai malonu. Tačiau ji nuskubėjo prie Charleso, jaučiau, kaip jai reikia jo atsako. O jis tepasakė „puikiai atlikta“ ir tęsė pokalbį su kažkuo kitu. Jaučiau, kad jis neapsidžiaugė“, – knygoje rašo A. Allen. Diana tiesiog norėjo sužavėti savo vyrą, troško padaryti jam įspūdį. „Labai paveikia, kai matai, kad tavęs kažkas nemyli“, – pridūrė A. Allen.
Charlesas ir Diana tarsi pradėjo gyventi atskirus gyvenimus, nors viešumoje vaidino laimingą šeimą. Tiesa, tai, ką, poros manymu, puikiai sekėsi slėpti, 1992 m. pasirodžius Andrew Mortono knygai apie Dianą, ėmė lįsti į viešumą. Naujienos apie galimas poros skyrybas vis dažniau mirgėjo žiniasklaidos puslapiuose.
Princas Charlesas ir ledi Diana oficialiai išsiskyrė 1996-aisiais.
Ir po skyrybų ji nedingo iš žiniasklaidos akiračio. Kitų metų vasarą ji buvo nufotografuota leidžianti atostogas su nauju mylimuoju Dodi Fayedu. 1997 m. rugpjūčio 31 d., kelios minutės po vidurnakčio, „Mercedes“ automobilis, kuriuo važiavo princesė Diana su naujuoju širdies draugu, pateko į avariją netoli Eifelio bokšto Paryžiuje. Automobiliu važiavę princesė Diana, jos mylimasis D. Fayedas ir automobilio vairuotojas Henris Paulas žuvo. Princesei tuo metu buvo 36-eri.
Kad ir kaip buvo, Diana norėjo tikėti, kad bent jau santuokos pradžioje tarp jos ir vyro meilės vis tik būta. Princesei svarbiausia buvo, kad apie tai žinotų jos sūnūs. „Prieš pat mirtį Diana man pasakė, kad norėtų, jog žmonės pamatytų Charlesą, – leidiniui „The Times“ prieš porą metų sakė karališkoji biografė Ingrid Seward. – Ji labai norėjo, kad žmonės žinotų, jog ji mylėjo savo vyrą, o jis mylėjo ją.“
Tiesa, neaišku, kada princesės minėtieji laiškai buvo rašyti, nežinoma ir minėtųjų laiškų buvimo vieta. Kai kurie asmeniški princesės laiškai draugams, rašyti per skyrybas su tuomečiu princu Charlesu, pernai buvo parduoti aukcione. Princas Charlesas 2005-ųjų balandžio 9 d. vedė Camillą, tapusią karaliene.
