Į „Lesės“ prieglaudą atnešus krepšį su kaitroje ne vieną valandą išbuvusiomis katėmis, gyvūnų teisių gynėjai kelia klausimą, ar atsakomybė už žiaurų elgesį neturėtų griežtėti. Dabar kaltininkai gali išsisukti su 150 eurų bauda. Tokius svarstymus palaiko Maisto ir veterinarijos tarnyba. Laikinoji teisingumo ministrė turi ir kitų pasiūlymų – pavyzdžiui, kad gyvūnų skriaudikai privalėtų atidirbti prieglaudose.
Jau norisi ir meilės, ir dėmesio, nors dar pirmadienį kačiukai kovojo dėl gyvybės. Į „Lesės“ prieglaudą atneštas prie Vilniaus „Regitros“ rastas krepšys su kate ir 4 kačiukais. Prieglaudos darbuotojai įtaria, kad krepšyje gyvūnai galėjo praleisti kelias valandas, kai tuo metu lauke buvo per 30 laipsnių.
„Nesupratome, kodėl jie yra visi permirkę. Ilgainiui išsiaiškinome, kad kačiukai tiesiog visi, visiems kačiukams yra priepuoliai. Kačiukai nevalingai šlapinasi ir tiesiog yra nuo šlapimo, seilių permirkę“, – sako veterinarijos klinikos „Lesė“ atstovas Mantas Kanapickas.
Kai kurių kačių kūno temperatūra siekė 44 laipsnius. Nors stengtasi, mamos ir vieno kačiuko išgelbėti nepavyko.
„Kačiuko temperatūros neberegistravo ir termometras, ir ilgainiui gydytojai priėmė sprendimą, kad šio kačiuko nebekankins“, – sako M. Kanapickas.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Tačiau gyvūnus prižiūrinčios organizacijos abejoja, ar pasekmės kaltininkui bus rimtos. Šiuo metu už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta bauda nuo 150 iki 2 tūkstančių eurų. Tam tikrais atvejais gali būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė – viešieji darbai, areštas arba laisvės atėmimas iki metų.
„Kai yra skiriama nuobauda, žmogus jį daro pirmą kartą ir pakankamai teisena yra dėkinga pačiam nusižengimą padariusiam žmogui. Pritartume tikrai bent jau peržiūrai ir apatinės ribos didinimui“, – teigia Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Gediminas Gvazdaitis.
Gyvūnų teisių gynėjai šiemet Seimui pateikė beveik 70 tūkstančių gyventojų parašų, prašė griežtinti atsakomybę už žiaurų elgesį. Tačiau peticiją Seimas atmetė.
„Peticijoje buvo siūlymas didinti baudas nuo 6 tūkstančių eurų, o laisvės atėmimą didinti nuo 2 metų. Su gyvūnais labai dažnai būna, net, pavyzdžiui, Vilniaus centre, tiesiog tokie nukankinimai – katinukai kalami prie kryžiaus, pavyzdžiui“, – žiaurius atvejus įvardija gyvūnų teisių gynėja Leta Mažeikaitė.
Laikinoji teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sako negalinti vertinti, kokio dydžio bauda ar bausmė turėtų būti skiriama už žiaurų elgesį su gyvūnais.
„Čia diskusinis klausimas dėl bausmių adekvatumo, nes turime kitų nusikaltimų – prieš nepilnamečius vaikus, taip pat smurto atvejai. <...> Tai svarstytinas klausimas, aš tikrai vienareikšmiškai negaliu atsakyti“, – sako laikinoji teisingumo ministrė.
Ir svarsto naujas bausmes.
„Kaip tik pavesti gyvūnų globos galbūt nevyriausybinėse organizacijose atlikti tam tikrus darbus“, – sako R. Tamašunienė.
Pasak opozicijos, daugiau dėmesio turėtų skirti savivalda. O pradėti, sako, reikia ne nuo baudų.
„Savivaldybės miesteliuose ar miestuose taiko ir gyvūnų sterilizaciją, ir galbūt migdymo kažkokias paslaugas, jei ligoti ar seni gyvūnai, kai labai sunkiai prieinama nutolusių vietovių gyventojams ir kurie neturi logistinių galimybių net pasinaudoti tomis paslaugomis“, – teigia Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narė Giedrė Balčytytė.
Pernai pradėta 140 administracinių bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, pagal Baudžiamąjį kodeksą – 21 ikiteisminis tyrimas.
