Visi karai kada nors baigiasi. Net penktus metus vykstantis Rusijos grobiamasis karas prieš Ukrainą – karas Europoje tarp dviejų didžiausių slavų tautų, rusų ir ukrainiečių, turės pabaigą. Tik nežinia, kada ir kokią.
Net pasauliniai karai, kuriuos Europa pergyveno 20 amžiuje du kartus – Pirmąjį 1914–1918 m. ir Antrąjį 1939–1945 m. – atitinkamai po ketverių ir šešerių metų baigėsi.
Jie vadinami pasauliniais, nes apėmė ne tik kažkurį vieną regioną ar keletą valstybių, besigalynėjančių tarpusavyje, bet ir kelias dešimtis šalių keliuose žemynuose. Abu pasauliniai karai prasidėjo Europoje ir abiejų karų metu pasikeitė atskirų valstybių, net imperijų sienos. Abu pasauliniai karai buvo itin žiaurūs bei kruvini, pareikalavę dešimčių milijonų karių ir civilių žūčių.
Deja, nebūna nežiaurių, nekruvinų karų ir tokių, kurie išsaugotų civilius žmones. Civiliai nežūsta tik tuomet, kai karai apskritai neprasideda, o ginčai tarp šalių ir tautų išsprendžiami derybomis. Europai tai pavyko padaryti pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir sukūrus taikos palaikymo institucijas. Taika be karo Europoje tęsėsi apie 50 metų. Priklausau tai europiečių kartai, kuri sugebėjo pusę amžiaus išgyventi taikoje.
Deja, nebūna nežiaurių, nekruvinų karų ir tokių, kurie išsaugotų civilius žmones.
Pirmojo pasaulinio karo metu sugriuvo Vokietijos, Austrijos ir Vengrijos, Osmanų bei Rusijos imperijos su per šimtmečius užkariautomis kolonijomis Azijoje ir Afrikoje. Kolonijinės valstybės, tokios kaip britų ar prancūzų, dar apie 20 metų išlaikė užkariautas kolonijas iki Antrojo pasaulinio karo ir dar sugebėjo priversti kolonijų gyventojus kariauti už jų interesus. Kaip tą padarė Anglija, kurios kariuomenėje kariavo indai ir kitos jų pavergtos tautos.
Negausus valstietiškos kilmės Lietuvos elitas baigiantis Pirmajam pasauliniam karui sugebėjo suvokti savo istorinę misiją – paskelbti nepriklausomybę, sukurti kariuomenę ir galiausiai padėti pagrindus demokratinei Lietuvos valstybei. Ypatingą vaidmenį kuriant Lietuvos kariuomenę ir Vasario 16-osios Respubliką atliko tris kartus buvęs premjeras Mykolas Sleževičius, kuris tikrai labiau nusipelnė paminklo Vilniuje nei A. Smetona.
Deja, to, ką padarė Lietuva 1918–1919 m., nepavyko padaryti Ukrainai, ji tapo bolševikinės Rusijos auka, kuri su didžiule Vakarų pagalba stengiasi jau penktus metus sukurti naują Ukrainos valstybę.
