Vasarą kartu su atostogaujančia Lietuva pajūrio ir pamario link pasislenka ir muzikinių įvykių epicentras. Festivaliai Lietuvos vasaros sostinėse – Palangoje, Nidoje ir Klaipėdoje – keičia vieni kitus, o intelektualios muzikos puoselėtojų lyderių pozicijų kitoje Kuršių marių pusėje neužleidžia Kintai. Kokią fortepijono legendą pasitiks Palanga? Kas ir kam Kintuose rašys meilės laiškus? Ar Vakarų Lietuva tampa Lietuvos baroko sostine? Penkios rekomendacijos ne tik karštai, bet ir muzikaliai vasarai, besiilsintiems prie Baltijos jūros ar kitoje Kuršių marių pusėje.
Valstybės diena barokiniame „N žemės“ festivalyje
„Barokas ir valstybė“ Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos bažnyčioje liepos 6 d.
Vasaromis tikra kultūros sostine tampa Nida, kurios garso kraštovaizdžio neatsiejama dalimi yra tapęs tarptautinis muzikos festivalis „N žemė“. Šiemet festivalio programą „užvaldė“ barokas – visi aštuoni „N žemės“ vakarai skirti šios epochos muzikai.
Išsiilgusiems senosios muzikos skambesio festivalis siūlo platų pasirinkimą, tačiau atkreipiu dėmesį į koncertą, numatytą Valstybės dienos proga – liepos 6-ąją, prieš sugiedant himną, Johanno Sebastiano Bacho muzikos programą atliks sopranas, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatė Lina Dambrauskaitė kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru. Atlikimui diriguos Lietuvos publikai gerai pažįstamas senosios muzikos ekspertas iš Brazilijos Rodrigo Calveyra.
Prancūzų pianistas Roger Muraro Palangoje
Roger Muraro rečitalis Palangos kurhauzo koncertų salėje liepos 11 d.
Viena Palangos vasaros tradicijų – kasmet čia vykstantis Tarptautinis M. K. Čiurlionio muzikos festivalis, šiemet jau 14-asis. Festivalio programoje – net 16 renginių, tačiau ypatingo dėmesio vertas į Lietuvą sugrįžtančio prancūzų pianisto R. Muraro rečitalis. R. Muraro yra tituluojamas gyva legenda. Kadaise nuskynęs laurus svarbiausiuose tarptautiniuose konkursuose, visą karjerą kritikus ir publiką jis žavi fenomenalia technika ir interpretacijų poetika.
Pirmą kartą pianistas Lietuvoje viešėjo dar 1988-aisiais, jau tada vietos publikai paliko neeilinį įspūdį, tad pas mus sugrįžo ne sykį. 2024 m. Lietuvoje vykusį pianisto koncertą ne vienas kritikas titulavo vienu ryškiausių metų klasikinės muzikos renginių, o pats R. Muraro lietuvius yra pavadinęs viena geriausių publikų, kurioms yra tekę groti. Smagu ne tik tai, kad gyvą legendą išgirs Palanga, bet ir pianisto repertuaro pasirinkimas – šalia Fryderyko Chopino ir Claude`o Debussy opusų, pianistas skambins ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius.
Thomo Manno festivalio debiutai
Simonos Venslovaitės ir Onutės Gražinytės koncertas Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje liepos 14 d.
Nidoje galantiškai vienas kitą pakeičia tarptautinis „N žemės“ ir tarptautinis Thomo Manno festivaliai – vienam pasibaigus, išsyk prasideda kitas. Prieš tai publikuotame vasaros rekomendacijų tekste jau minėjau į Thomo Manno festivalį atvykstantį žymų baritoną Benjaminą Applą, tačiau ypatingo dėmesio verta ir festivalio debiutų programa. Joje susitinka dvi užsienyje gyvenančios lietuvių menininkės: Simona Venslovaitė (smuikas) ir Onutė Gražinytė (fortepijonas).
Taip pat skaitykite
S. Venslovaitė – smuikininkė, kurios biografiją puošia darbas žymiausiuose Europos orkestruose, tokiuose kaip „Kremerata Baltica“ ar Leipcigo „Gewandhaus“. Šiuo metu smuikininkė groja viename geriausių Vokietijos kamerinių orkestrų. O. Gražinytė – vis tvirčiau tarptautinėje scenoje įsitvirtinanti pianistė, žymios lietuvių muzikų dinastijos narė. Intriguoja ne tik dviejų menininkių susitikimas vienoje scenoje, bet ir jų pasirinkta programa – Simona ir Onutė Thomo Manno festivalyje pristatys skirtingų epochų moterų kompozitorių kūrinių programą.
Meilės laiškai Kintų muzikos festivalyje
„Dear, Dear“ Kintų didžiojoje bažnyčioje rugpjūčio 1 d.
Visą vasarą kitoje Kuršių marių pusėje banguoja Kintų muzikos festivalis, kurio renginių amplitudėje telpa tiek eksperimentinė muzika, tiek klasika, tiek jaunąją kartą įtraukiančios edukacinės iniciatyvos. 15-asis festivalis į Kintus pakvietė melomanų jau pastebėtą kompozitorės Agnės Matulevičiūtės ir pianistės Martos Finkelštein programą „Dear, Dear“.
Pačios menininkės „Dear, Dear“ vadina meilės laišku jų kūrybiniams įkvėpėjams – Johnui Cage`ui, Meredith Monk, Nilsui Frahmui, Maurice`ui Raveliui ir kitiems, kurie atliepia jų kuriamą garso pasaulį. Programoje susijungia sintezatoriai ir fortepijonas, garso grožio paieška ir ne vienus metus trunkanti abiejų menininkių draugystė.
Josepho Haydno „Pasaulio sutvėrimas“ Klaipėdos festivalyje
Josepho Haydno oratorija „Pasaulio sutvėrimas“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rugpjūčio 13–14 d.
Klaipėdietiškos vasaros tradicija yra Klaipėdos festivalis, išlydintis vasarą naujo sezono link. Šeštasis festivalis turi ir dedikaciją – jis skiriamas Prūsijos karalienės Luizės 250-ajam gimtadieniui. Festivalį atvers iškilminga teatralizuota Josepho Haydno oratorija „Pasaulio sutvėrimas“ – kūrinys, pasirinktas atliepiant dedikaciją Luizei.
Programoje susijungia sintezatoriai ir fortepijonas, garso grožio paieška ir ne vienus metus trunkanti abiejų menininkių draugystė.
Istoriniai šaltiniai tvirtina, kad 1802 m. karalienė klausėsi šio kūrinio Berlyne ir liko nepaprastai sužavėta. „Pasaulio sutvėrimui“ pajėgas sujungs Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvai ir valstybinis choras „Vilnius“, o solistų trupėje spindės tiek Klaipėdos muzikinio teatro žvaigždė Rita Petrauskaitė, tiek puikusis „skrajojantis olandas“ Almas Švilpa.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
