Friedricho Merzo vadovaujama Vokietijos Vyriausybė praėjusią savaitę pristatė didžiulį reformų paketą ir tikėjosi pelnyti trūks plyš reikalingas rinkėjų simpatijas. Tačiau pagyras užgožė įsiūtis, kurį pakurstė vienas reformos punktas dėl biuletenių. Kaip sakoma, vienas šaukštas deguto statinę medaus pagadino. Ši istorija gali tapti pamoka ir Lietuvai.
Bet apie viską iš pradžių.
Santuokoje iš reikalo gyvenanti socialdemokratų ir konservatorių vyriausybė po ilgus mėnesius trukusių rietenų pagaliau į viešumą išnešė reformų puokštę. Suderėtus 34 punktus, kurie turėtų įnešti permainų vėją, kaip reikiant papučiantį į ekonomikos bures. Darbo rinkos liberalizavimas, verslo sąlygų gerinimas – gerai.
Mažiau biurokratijos – puiku! Bet štai tada prieiname 11-ąjį punktą, kuriame skelbiama kova su pasiligojusia Vokietijos darbo jėga. Triukšmas kilo dėl sakinio, kad sergantys darbuotojai nuo pirmosios ligos dienos privalės pateikti iš gydytojo gautą nedarbingumo pažymą. Šiuo metu Vokietijoje įstatymas numato prievolę tik nuo ketvirtosios dienos, darbdavys gali įsikišti ir reikalauti ligos patvirtinimo anksčiau, bet plačiai paplitusi taisyklė, kad be biuletenio galima sirgti bent dvi dienas. Horizonte pasirodžiusi grėsmė atimti šį patogumą sunešė juodus pasipiktinimo debesis, iš kurių pasipylė kritika.
Šeimos gydytojai niršta, kad juos užpuls snarglėtų pacientų masės, kuriems išgyti greitai iš esmės pakanka šiltos lovos ir vaistų. Tuo tarpu dėl nedarbingumo lapelio užsikimš laukiamieji ir apsunkins darbą su pacientais, kuriems tikrai reikalinga gydytojų konsultacija. Žiniasklaida jau skelbia apie „ligos pažymų fiasko“, užgožusį visą reformą.
Apmaudu, kad Vokietija įsisuko į tokį būtinas reformas užgožiantį ginčą. Apokalipsė gydytojų ir darbuotojų tikrai neištiks, bet valdantiesiems politikams tai gali pakenkti, o naudą rinksis vėlgi politiniai radikalai.
Socialiniai tinklai kunkuliuoja – žmonės pyksta, kad ši Vyriausybė nori suvaržyti jų patogumą, nes įtaria simuliavimu. Tai yra turbūt tas grėblys, ant kurio vis užlipa kancleris Merzas, per dažnai nejautriai ir negrabiai komunikuodamas, verčiantis žmones pasijusti veltėdžiais ir tinginiais. Simuliantu niekas nenori būti apšauktas, nors metų pradžioje nuomonių tyrimo instituto „Yougov“ atlikta apklausa rodo, kad 29 proc. bent kartą nėjo į darbą apsimetę ligoniais.
Tarptautinė statistika taip pat kalba ne pykstančių darbo bičių naudai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, 2022 m. Vokietija nedarbingumo srityje buvo absoliuti čempionė Europoje – jai teko beveik 25-ios (24,9) apmokamos nedarbingumo dienos per metus vienam darbuotojui. Lietuva atsidūrė lentelės gale tarp mažiausiai sergančių – su mažiau nei 9-iomis (8,8) nedarbingumo dienomis. Kitaip tariant: vokietis darbuotojas vidutiniškai serga beveik tris kartus daugiau nei lietuvis.
Lietuvoje sausį buvo suspindusi Sveikatos apsaugos ministerijos idėja keisti įstatymus ir įvesti dvi ligos dienas be nedarbingumo pažymėjimo. Tačiau šis įstatymo projektas šiuo metu yra įšaldytas ir nežinia, ar kada prie jo bus sugrįžta. Pažiūrėjus į Vokietijoje kilusį šaršalą, galbūt ir neverta traukti jo iš stalčiaus. Reikia gerai pasverti, ar apsimoka pratinti žmones prie tokio gero. Nes pasirodžius, kad visgi galimai piktnaudžiaujama ir nuo to kenkia ekonomika, atimti privilegiją bus sunki ir politikams skaudžiai atsirūgti galinti užduotis.
Apmaudu, kad Vokietija įsisuko į tokį būtinas reformas užgožiantį ginčą. Apokalipsė gydytojų ir darbuotojų tikrai neištiks, bet valdantiesiems politikams tai gali pakenkti, o naudą rinksis vėlgi politiniai radikalai.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
