Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) dalininkai nutarė apkarpyti įstaigos vadovo privilegijas. Šeštus metus direktoriumi dirbantis Žilvinas Šilgalis nuotoliu vadovauti Šiauliuose įsikūrusiai įmonei galės ne daugiau kaip 20 proc. laiko.
Iki šiol Ž. Šilgalio darbo sutartyje buvo numatyta, kad jis gali iki 50 proc. laiko dirbti nuotoliu. Vadovas šia privilegija naudojosi, o tai piktino mažuosius ŠRATC dalininkus, kurie nebuvo patenkinti atliekų tvarkymo rezultatais.
Dalininkams netgi buvo kilę įtarimų, kad sostinėje gyvenantis vadovas triūsia būdamas užsienio kurortuose – Kanarų salyne ar Balio saloje Indonezijoje.
ŠRATC kapitalą valdo regiono savivaldybės, o didžiausias dalininkas Šiaulių miestas vis nesutikdavo apriboti įstaigos vadovo laisvių. Šiauliečiai buvo linkę ir pagirti Ž. Šilgalį, ir skirti solidų priedą prie atlyginimo. Pastarasis nevengdavo socialiniuose tinkluose pagirti Šiaulių vadovų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Dalininkai nusprendė, kad ŠRATC vadovas dirbti nuotoliu galės ne daugiau kaip penktadalį laiko.
- Apkarpyti vadovo privilegijas nutarta po Aplinkos kokybės departamento tyrimo, nors aplinkosaugininkų nepalankias išvadas direktorius žada apskųsti teismui.
- ŠRATC direktorius Ž. Šilgalis pripažino, kad mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai neveikia tobulai, bet neigia perdirbtų atliekų kiekių prirašinėjimą.
- Kontrolės komitetas aptarė problemą dėl 16 tūkstančių užsieniečių, deklaravusių gyvenamąją vietą viename bendrabutyje, bet nemokančių rinkliavos už šiukšles.
Situacija staiga pasikeitė po Aplinkos kokybės departamento tyrimo ir išvadų. Apie tai rašė ir naujienų portalas LRT.lt, publikaciją galima skaityti čia.
Direktorius pakeitė poziciją
Šiaulių miesto savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas apsvarstė aplinkosaugininkų iškeltas ir žiniasklaidos paviešintas problemas. Į diskusiją buvo pakviesti ŠRATC direktorius Ž. Šilgalis bei Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis.
Anksčiau palankiai apie ŠRATC veiklą kalbėdavęs A. Bartulis dabar pakeitė poziciją. Tiesa, kaltinti vadovo jis neskubėjo – sakė, kad reikia palaukti tyrimą pradėjusios STT, kitų teisėsaugininkų pozicijos.
Šiaulių miestui per pastarąjį dalininkų susirinkimą atstovavęs A. Bartulis pranešė, kad nutarta apriboti vadovo galimybę dirbti nuotoliu. Pasak administracijos direktoriaus, Šiaulių miestas siūlė apskritai naikinti šią privilegiją, bet galiausiai priimtas švelnesnis sprendimas.
ŠRATC buvo pateikęs LRT.lt portalui duomenis apie vadovo nuotolinį darbą. Pavyzdžiui, 2025 m. Ž. Šilgalis į darbovietę Šiauliuose buvo atvykęs 80 darbo dienų, nuotoliu dirbo 105, komandiruotėse praleido 31 darbadienį, o 36 darbo dienas atostogavo.
Vadovas ketina bylinėtis
ŠRATC direktorius Ž. Šilgalis neneigė, kad problemų yra, bet kratėsi atsakomybės. Jis tikino, kad kiekvienas padalinys turi savo vadovą, atsakingą už konkrečias veiklas. Jei kas ko nepadarė, už tai ir atsakys.
Ž. Šilgalis pripažino, kad mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai nedirba tobulai. Tiesa, jis paaiškino, jog kitaip ir negali būti, nes turima įranga galima tik išrinkti metalą.
Pasak direktoriaus, visa tai – dėl pinigų stygiaus. Iš valstybės papildomų pinigų gauti nepavyko, nes viskas „nuėjo gynybai“, o ES struktūriniai fondai nebefinansuoja – paramą jau paskyrė MBA įrenginiams pastatyti.
Ž. Šilgalis neigė, kad buvo prirašinėjami kiekiai, nors apie tai buvo nurodyta tyrimą atlikusio Aplinkos kokybės departamento išvadose. Pasak vadovo, aplinkosaugininkai savo išvadą grindė tik prielaidomis, todėl jas ketinama ginčyti teisme.
„Jei termografai veikė tik dviejuose komposto tuneliuose, nereiškia, kad kiti nedirbo“, – sakė vadovas.
„Džiaugiuosi, kad STT atlieka tyrimą. Jei kažkas kažko kurioje nors grandyje nepadarė, atsakys tinkamai“, – kalbėjo ŠRATC direktorius, pažymėjęs, kad jau yra atleistų ir pareigose pažemintų pavaldinių.
Vadovo žodžiai neįtikino
Kontrolės komiteto pirmininkas Zakiras Medžidovas paprašė raštu pateikti atsakymus į kiekvieną Aplinkos kokybės departamento iškeltą problemą.
Komiteto narys Martynas Šiurkus piktinosi, kad kratomasi atsakomybės ir pasiteisinimais „kabinami makaronai“. Jis replikavo apie galimus sunkumus „teleportuotis iš Indonezijos“ į darbą.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių A. Bartulį šis opozicijos atstovas paragino netingėti ir nuvykti į Aukštrakių sąvartyną – pačiam pamatyti, kaip nevyksta rūšiavimas ir akyse auga sąvartyno kaupas.
Buvo aptartas ir ŠRATC direktoriaus atlyginimo kintamosios dalies klausimas. A. Bartulis sakė, kad dalininkai anksčiau numatę 9 darbo kokybės rodiklius, iš kurių 2 pernai nebuvo pasiekti. Todėl Ž. Šilgaliui skirtas metinis ne 45, o 35 proc. atlyginimo dydžio priedas.
Anksčiau A. Bartulis sakė, kad sprendimas gal būtų buvęs kitoks, jei aplinkosaugininkai anksčiau būtų atsiuntę savo išvadas.
Paragino rinkti rinkliavą
Kontrolės komitete aptarta dar viena skandalinga problema – gyvenamąją vietą Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VUŠA) bendrabutyje deklaravę, bet rinkliavos už šiukšles nemokantys užsieniečiai. Dauguma jų – tolimųjų reisų vairuotojai.
Skandalas kilo, paaiškėjus, kad viename 5 aukštų pastate savo gyvenamąją vietą yra nurodę daugiau kaip 16 tūkstančių užsieniečių. Šį buvusį studentų bendrabutį verslo įmonė nuomojasi iš VUŠA.
Šiaulių miestui tokia situacija yra netgi naudinga, kad papildomas septintadalis gyventojų padeda išsaugoti didmiesčio statusą.
Tačiau Tarybos narys M. Šiurkus iškėlė šiukšlių rinkliavos klausimą, kurios atvykėliai nemoka. Politikas įsitikinęs, jog apskritai nereikia kontroliuoti, kiek laiko užsienietis čia praleidžia: „Įsiregistravę jie gauna teisę gyventi ir dirbti. Nelyginkime bendrabučio ir laikinojo apgyvendinimo įstaigos – tai nėra tapatu.“
Administracijos direktorius A. Bartulis pripažino, kad nuolat bendrabutyje gyvena apie 300 žmonių, o kiti dirba užsienyje: „Yra variantas juos apmokestinti, bet klausimas, kaip tai turi būti padaryta.“
