Verslo rykliai ragina stabdyti mokesčių reformą. Dar neseniai patys siūlė variantus, kaip surinkti pinigų gynybai, o dabar lyg susitarę kartoja: nedarykit, bus blogiau.
Dar taip nebuvo, kad mokesčių didinimas praeitų tyliai. Net mažiausias prisilietimas sukelia aimanas. Nei verslas, nei visi kiti nemėgsta pokyčių, ypač, kai jie traukia iš kišenės. Bet šį kartą ant stalo stipriausias argumentas – pinigų reikia gynybai.
Galima įtarti pramonininkus, statybininkus ar prekybininkus egoizmu, bet nepaneigsi – kurdami tūkstančius darbo vietų, investuodami, eksportuodami, jie kaulų smegenimis jaučia, kur vienas ar kitas sprendimas gali nuvesti. Antraip jų rinkoje nebūtų.
Jų akimis, turime visiškai kitokią, naują situaciją, todėl ir veikti reikėtų kitaip.
Pasaulį purto JAV prezidento Donaldo Trumpo muitų revoliucija. Tai pirmoji situaciją keičianti priežastis. Su sunkiai prognozuojamom pasekmėm. Niekas nežino, kaip bus. Gali strigti eksportas. Gali užplūsti iš JAV išstumtos pigios prekės. Kam nors gali būti linksma nusipirkus pigesnį barškalą, bet verslui tai reiškia stringančią gamybą, kitokią konkurenciją.
Jeigu trumpai, prasideda varžybos be aiškių taisyklių, kai visi bėgios ir ieškos, kur parduoti, ką gaminti, o ko ne. Kaip išsaugot tai, ką turi.
Ko jau ko, o papildomų iššūkių niekam nereikia, nes ir be to darbo – per akis.
Lietuva suvokiama kaip pafrontės valstybė, kuri, jeigu V. Putino apetitas didėtų, yra tarp pirmųjų grobio sąraše. Į tokias rizikingas vietas kapitalas neina, arba turi būti kažkas, kas nusvertų potencialią riziką.
Jau kelerius metus Lietuva nesulaukia didesnių investicijų iš šalies. Priešingai, pinigai po truputį atitraukiami. Iš lėto išeina ir kapitalas, ir žmonės. Biurokratizmas, reguliavimo nestabilumas, mokesčių kaitaliojimas tikrai nėra tie dalykai, kurie paskatintų investicijas. Be jų nėra judėjimo pirmyn, nebus ir didesnių pajamų.
Verslo teigimu, dabartinė sistema veikia gerai. Įspūdingai didėjo atlyginimai, įplaukos į valstybės iždą. Siūlo negadinti, o auginti.
O kaip su gynyba? Viskas nuo to ir prasidėjo. Gynybai reikia papildomų milijardų. Iš kur juos paimti?
Bet ar daug girdėjote konkrečiai apie gynybą, kai kalbama apie mokesčių reformą? Šis poreikis lieka tarsi šešėlyje, be konkretumo, aiškių skaičių. Gal čia ir slypi problema. Graiboma iš visur po truputį, sukuriamas jausmas, kad keis, ką tik galima pakeisti, tačiau neaišku, kaip ten galiausiai bus su gynyba.
Gal būtų protingiau nekeisti visko iš eilės, o tiesiog nustatyti vieną gynybos mokestį. Tuomet tebūtų viena papildoma problema – nuspręsti, kokia yra jo bazė.
Ukraina karui finansuoti įvedė papildomą 5 proc. mokestį visoms pajamoms – ir darbo, ir kapitalo. Mes turime tarsi mini variantą, bankų solidarumo mokestį. Sprendimų gali būti įvairių. Vienas aiškų tikslą turintis pokytis tikriausiai geriau nei visos sistemos korekcijos.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
