Lietuvių gestų kalbos vertimo centro duomenimis, šalyje dirba tik 115 šios kalbos vertėjų, kurčiųjų bendruomenė susiduria su atskirtimi. Seimo narė Ligita Girskienė siūlė keisti Švietimo įstatymą įtraukiant lietuvių gestų kalbą kaip pasirenkamąjį dalyką mokyklose. Nors parlamentarės siūlymui pritarė Seimo Žmogaus teisių komitetas, Seimas jį atmetė, nepritarė ir Vyriausybė. Vienintelė gestų kalbos specialistus rengianti įstaiga – Vilniaus kolegija teigia, kad absolventai gali dirbti vertėjais, bet ne mokytojais.
Plačiau LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše:
Lietuvių gestų kalboje yra daugiau nei 8 tūkst. ženklų. Kai kurie ženklai lietuvių gestų kalboje yra lengvai suprantami ir ne gestakalbiams. Pavyzdžiui, norint pasakyti „gerai“, reikia suspausti kumštį ir ištiesti nykštį į viršų. Gali atrodyti, kad, norint pasakyti „blogai“, užtektų apversti nykštį žemyn. Tačiau gestas „blogai“ rodomas suspaudžiant kumštį ir ištiesiant mažąjį pirštelį. Gestų kalbos specialistai pabrėžia: kalbant gestais, svarbu ne tik ženklai, bet ir mimika, žvilgsnis, kūno kalba.
To Vilniaus kolegijoje mokosi studentai, pasirinkę lietuvių gestų kalbos vertimo studijas. Iš aukštųjų mokyklų tik Vilniaus kolegija rengia tokius specialistus. Lietuvių gestų kalbos vertimą studijuojanti Viktorija Zmejevskytė, baigusi mokslus, neplanuoja sukti pedagogikos link.
„Tikrai girdime studijuodami, kad trūksta gestakalbių mokytojų, kurie galėtų dėstyti. Tačiau kadangi daug dažniau girdime, kad trūksta gestų kalbos vertėjų, aš asmeniškai greičiausiai rinkčiausi vertėjauti“, – sako studentė.
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanės Vaivos Juškienės teigimu, lietuvių gestų kalbos vertimo studijos trunka trejus metus, o absolventai negali dirbti mokytojais, nes tam reikalinga pedagogo kvalifikacija. Tačiau jie gali dirbti vertėjais.
„Iš esmės nuo 2002 metų yra parengtas 251 vertėjas. Pastarųjų metų tendencija yra tokia, kad mažėja stojančiųjų arba, jeigu jų nesumažėja, tai ne visi baigia studijas. Šiemet studijas baigs rekordiškai mažas skaičius studentų: nors įstojo aštuoni, baigs studijas tik du. Studijų tikslas – kad studentai, baigdami studijas, būtų pažengę vertėjai – tarp B2 ir C1 lygmens. Dalis studentų ateina su pagrindais. Jeigu pradedama nuo nulio, to laiko reikia daug, ir treji metai iki galo nėra tiek stipru, kad žmogus visiškai laisvai kalbėtų“, – teigia dekanė.
Pasak Lietuvių gestų kalbos vertimo centro direktorės Ramunės Leonavičienės, Lietuvoje trūksta gestų kalbos vertėjų, o tai didina atskirtį tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų bendruomenių.
„Mes šiandien negalime užtikrinti kurtiesiems, kurie nori studijuoti, galimybės mokytis, nes tiek gestų kalbos vertėjų neturime – jų yra apie 115 visoje Lietuvoje. Reikia nepamiršti, kad vertėjas 8 valandas visą dieną versti nepajėgus, nes visi gestų kalbos vertėjai verčia sinchroniškai. Turi būti pertraukos ir pasiruošimas darbui, nes tai turbūt vienintelė profesija Lietuvoje, kurioje reikia išmanyti visų sričių terminologiją“, – aiškina R. Leonavičienė.
„Dėl nepakankamo vertėjų skaičiaus negalime specializuotis pagal sritis. Kadangi tikrai negalime padengti visų sričių, vis dar mažai girdinčiųjų bendruomenė mato kurčius asmenis renginiuose ir panašiai, nes tikrai visur neužtikrintume jiems prieinamumo“, – priduria ji.
Seimo narės L. Girskienės siūlymas įtraukti lietuvių gestų kalbą į pasirenkamųjų dalykų sąrašą mokyklose sulaukė Žmogaus teisių komiteto pritarimo, tačiau Seimas balsavo prieš.
„Kadangi mes dabar mokyklose turime galimybę rinktis, pavyzdžiui, rusų kalbą ar kitas kalbas, manau, būtų visiškai logiška pradėti ruošti jaunąją kartą ir sudaryti galimybes jiems mokytis gestų kalbos kaip lygiavertės kalbos bet kuriai kitai pasirenkamai kalbai“, – sako L. Girskienė.
Vyriausybės išvada taip pat neigiama. Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius aiškina, kad tikslas į pasirenkamųjų dalykų sąrašą įtraukti lietuvių gestų kalbą geras, tačiau jam pasiekti nereikia keisti Švietimo įstatymo.
„Švietimo įstatyme apskritai nėra įvardijamas joks konkretus pasirenkamasis dalykas. Užtenka atnaujinti ugdymo aprašus, parengti gestų kalbos ugdymo programą ir papildyti planus. Visus šiuos teisės aktus tvirtina švietimo ministrė ir to pakanka, kad gestų kalba atsirastų kaip pasirenkamasis dalykas mokyklose“, – aiškina viceministras.
Anot jo, šiais metais planuojama patvirtinti bendrąją gestų kalbos ugdymo programą. Taip pat svarstoma apie lietuvių gestų kalbos pedagogų rengimą.
Lietuvių gestų kalbos vertimo centro vadovė R. Leonavičienė mano, kad idėja rengti lietuvių gestų kalbos mokytojus yra gera, tačiau kyla abejonių dėl vertėjų perkvalifikavimo.
„Būsimi vertėjai, kurie studijuodami nusprendžia, kad tai ne jiems, būtų labai geras variantas juos rengti kaip gestų kalbos mokytojus. Jei pradžioje visus moko gestų kalbos, paskui specializuojasi. Siūlymas nėra blogas, bet tikrai neperkvalifikuojant dirbančių vertėjų. Anksčiau tokią mintį turėjome, bet kalbėjome ne apie gestų kalbos mokytojus, bet apie tai, kad gali būti ir socialiniai darbuotojai, gebantys bendrauti gestų kalba, ir kitų sričių specialistai“, – teigia ji.
Lietuvoje gyvena apie 6 tūkst. kurčiųjų ir maždaug 40 tūkst. neprigirdinčiųjų.
