Sveikatos sistema pasiuntė dvi skirtingas, pacientų kišenei aktualias žinutes. Pirmoji pranešė apie planus nustatyti maždaug 20 eurų mokestį už siuntimus pas gydytojus specialistus, mat manoma, kad tų siuntimų išduodama per daug. Antroji – priešinga: siūloma uždrausti bent kokias priemokas už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos paslaugas.
Abiem atvejais spėjama, kad tai padėtų mažinti eiles pas gydytojus. Uždėjus finansinį siuntimų apynasrį, vargu ar pagerėtų žmonių sveikata, bet pacientų prie durų gali būti mažiau, nelygu, kiek reiktų mokėti.
Bet siuntimas yra privalomojo sveikatos draudimo sistemos dalis. Jeigu priemokos uždraudžiamos, tai ir šios negali būti. O gal atsirastų išimtis. Siuntimas už pinigus, o visa kita, kas pagal privalomąjį draudimą, būtų be priemokų, nesvarbu, kokioje įstaigoje – privačioje ar valstybės.
Ar tai išgydytų ūmiausią sveikatos sistemos ligą?
Lietuvoje medicinos paslaugos yra ganėtinai aukšto lygio. Bėda ta, kad labai ilgai reikia laukti rimtesnės konsultacijos ar operacijos. Kartais mėnesius, o neretai ir metus.
Kas laukti nenori, gali kreiptis į privačią įstaigą. Ten gražu ir puiku. Svarbiausia – greitai. Yra tik vienas trūkumas. Už grožį ir greitį tenka mokėti. Mokėti daug.
Bandant kažkaip spręsti šį terminų ir kainos uždavinį, susiformavo tokia hibridinė – nei visai privalomojo draudimo, nei visai privati – sistema. Su siuntimu eini kur nori, gali į valstybės, gali į privačią gydyklą. Ir, jeigu reikia ar jeigu nori kažko daugiau, moki. Kai privati turi sutartį su valstybe, valstybės finansuojama dalis teoriškai sumažina paciento sąskaitą.
Kaip būtų, jeigu atėjus su siuntimu į privačią, nebūtų galima mokėti daugiau? Variantų nėra daug.
Verslas, taip pat ir medicinos, greitai suranda išeitis. Priemoka gali būti nebūtinai už gydymą. Pavyzdžiui, už vienkartinius drabužius, už specialią tavo medicininės informacijos laikmeną, kurią vienintelę kažkodėl naudoja būtent ta įstaiga, papildomas paslaugas, kurios gal ir nebūtinos, bet iš kur gi tu žinai. Panašiai yra ir dabar.
Privačios gali nebeteikti valstybės finansuojamų paslaugų už valstybės nustatomą kainą. Neapsimoka. Ar dėl to eilės konsultacijoms ir operacijoms sumažėtų? Sunku pasakyti. Dalį pacientų privačios gydymo įstaigos greičiausiai prarastų. Jeigu jose dirbantys medikai nepageidautų eiti į valdiškas už mažesnį atlygį, tai gali būti ir priešingai.
Egzistuoja tikimybė šiais ar panašiais pakeitimais apriboti hibridinę sistemą, kurioje pelningos paslaugos dažnai teikiamos privačiai, o brangios ir pinklios permetamos į finansuojamas privalomojo draudimo lėšomis.
Gali būti ir daugiau įvairių pasekmių. Paprastai privalomasis draudimas finansuoja bazinį paslaugos variantą. Už geresnį dirbtinį sąnarį ar akies lęšiuką dabar galima primokėti. Tokia galimybė išnyktų. Pažangesnio sveikatos produkto tektų ieškoti privačiai ir labai brangiai.
Nėra aišku, koks būtų šių pokyčių efektas. Bet neatrodo, kad jie galėtų ką nors iš esmės pakeisti pasekmes gydančioje medicinos sistemoje. Nebent padidėtų privataus sveikatos draudimo paklausa.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
