Pastaraisiais metais mūsų informacinėje erdvėje itin daug žinių apie negandas Rytuose – Ukrainoje. Dažnai kalbame, koks karas yra žalingas žmonėms, ekonomikai, kultūros vertybėms, architektūrai ir kitam žmogaus sukurtam paveldui. Tai mums tarsi savaime suprantama ir todėl skauda. Visgi per retai ir per mažai kalbame apie karo žalą gamtai. Gal todėl, kad toji žala yra labai įvairi ir sunkiai apskaičiuojama, dažnai pasireiškianti po kelių dešimtmečių ar net šimtmečių.
Bet, visų pirma, atsakykime į klausimą, ar karas žalingas gamtai.
Atsakyti į šį klausimą galima įvairiai, bet aš išskirčiau 4 pagrindines fazes.
Pirmoji. Karštojo karo etapas. Šiuo metu gamta yra intensyviai žalojama, sprogdinama ir kitaip naikinama. Fronto linija dažnai būna negyvenama ne tik žmonių, bet ir kitų gyvūnų ar net augalų. Padaroma milžiniška žala gamtai, pražudomi milijardai skirtingų gyvybės formų.
Antroji fazė. Fronto linijai pasitraukus gamta pradeda sparčiai atsikurti. Pavyzdžiui, buvusiuose žemės ūkio laukuose suveši laukiniai augalai, sugrįžta vabzdžiai ir paukščiai, tad gamta čia suklesti pirma, dar nespėjus su savo ūkinėmis veiklomis sugrįžti žmogui. Šis trumpas etapas yra naudingas gamtai, nes sugriautos žmonių gyvenvietės, ūkiai ir sunaikinta kita žmogaus veikla leidžia gamtai kerotis natūralia eiga net ir tose vietose, kur žmogus gamtą buvo užgožęs.
Trečioji fazė. Pasibaigus karui šalis būna suniokota, tad infrastruktūrai atkurti reikia itin daug gamtinių resursų. Čia gamtosauga tampa tikrai ne pirmo prioriteto būtinybe: kertami miškai, kasami gamtiniai ištekliai, tvenkiamos upės – šalies gamta tiesiog gręžiama, kad tik žmonių gerbūvis būtų atkurtas kuo greičiau. Šio etapo metu kenčia ne tik fronto linijoje buvusi gamta, į kurią sugrįžta žmogus su savo ūkinėmis veiklomis, bet ir visos šalies gamta, nes resursai šaliai atstatyti naudojami iš įvairių šalies vietų ir net už jos ribų.
Paskutinė, ketvirtoji, fazė. Vykstant karui retai kas pagalvoja, ar bus užteršta gamta paleidus bombą į naftos gamyklą, jūrą ar ežerą. Dažniausiai girdimas tik džiaugsmas, kad buvo sunaikintas vienas ar kitas priešo objektas. Tuo tarpu į žemę išsilieja milijonai tonų naftos, į atmosferą pakyla debesys teršalų. Tad gamtai išsivalyti nuo šios taršos trunka ne vieną dešimtmetį, šimtmetį ar net tūkstantmetį. Kai kurios karo taršos pasekmės atsiliepia ne tik konkrečios šalies žmonėms, bet visiems žemės gyventojams klimato kaitos pavidalu, žuvų išteklių trūkumu ir sumažėjusia gyvenimo trukme dėl užteršto oro bei vandens.
Tad karo žala dažnai vertinama labai trumparegiškai ir per siaurą prizmę – sunaikintą bažnyčią, pražudytų žmonių skaičių ar prarastas gamyklas. Visgi jei atsakingai įvertintume ir apskaičiuotume žalą gamtai, suprastume, jog toji žala yra kelis kartus didesnė ir trunka gerokai ilgiau, nei mes įsivaizduojame.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
