Etnosporto žaidynės – 2017 m. pradėta nacionalinė iniciatyva, skirta tradiciniams lietuviškiems žaidimams atgaivinti, išsaugoti ir moderniai pristatyti, rašoma iniciatyvos „Lietuvos galia“ pranešime žiniasklaidai.
Nuo pat savo pradžios iniciatyva siekia integruoti tradicinius žaidimus į švietimo sistemą ir užtikrinti, kad vaikai ir jaunimas susipažintų su lietuvišku ritiniu, istoriškai žinomu net nuo Vytauto Didžiojo laikų, taip pat su kitomis tradicinėmis sporto šakomis: ristynėmis, lazdos traukynėmis, išstūmimu iš rato, muštuku, kyla.
Žaidynės buria įvairaus amžiaus dalyvius – vaikus, jaunimą, šeimas, senjorus – į bendras veiklas, kurios natūraliai jungia bendruomenes ir stiprina socialinius ryšius. Maža to, tradiciniai žaidimai turi unikalią ypatybę: jie suprantami be žodžių, nereikalauja specialaus pasirengimo, todėl įtraukia ir tuos, kurie įprastai nedalyvauja sporto renginiuose.
Etnožaidynės kasmet organizuojamos skirtinguose Lietuvos regionuose, bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis ir savivalda. 2024 metais renginys vyko Vilniaus rajone, Medininkų pilies teritorijoje, 2025 metais – Šiaulių rajone, Naisiuose, Baltų arenoje. Šiais metais iniciatyva minės savo pirmąjį jubiliejų – penktosios etnožaidynės vyks gegužės 29 d. Trakuose.
Sprendžia svarbias problemas
Pasak Lietuvos etnosporto komiteto prezidento Stanislavo Bajurino, šiandien daugelis istorinių žaidimų – ritinis, muštukas, ristynės, kyla – yra menkai žinomi, o kai kuriems iš jų gresia visiškas išnykimas. Etnosporto žaidynės siekia šį procesą sustabdyti, paverčiant etnosportą gyva ir aktualia šiuolaikinės kultūros dalimi.
„Savo veikla sprendžiame kelias svarbias problemas vienu metu. Visų pirma, siekiame išsaugoti ir aktualizuoti mūsų kultūrinį paveldą, kuris šiuolaikinėje visuomenėje dažnai lieka nuošalyje. Taip pat norime išjudinti jaunimą, skatinti jį aktyviai leisti laiką, atrasti fizinio aktyvumo džiaugsmą ne tik per šiuolaikinius, bet ir per tradicinius žaidimus. Ne mažiau svarbu stiprinti jaunų žmonių ryšį su savo šaknimis ir tapatybe. Per patirtį, per veiksmą, per bendrą dalyvavimą jie pradeda kitaip žiūrėti į savo kultūrą“, – sakė S. Bajurinas.
Pašnekovas įsitikinęs – žaidynės sujungia kultūrą, sportą ir bendruomenę į visumą, kuri dalyviams tampa ne tik renginiu, bet ir įsimintina patirtimi. Tai tarsi tiltai, jungiantys skirtingas kartas ir tautas per bendrą patirtį, judėjimą ir kultūrą.
„Kalbame ne tik apie fizinę aplinką, bet ir apie socialinę bei kultūrinę – kai žmonės tampa aktyvesni, labiau įsitraukę, stiprėja bendruomeniškumas, atsiranda didesnis ryšys su savo kultūra ir vieni su kitais. Tokios iniciatyvos kuria sveikesnę, sąmoningesnę ir vieningesnę visuomenę. Tai galimybė tiek išbandyti save fiziškai, tiek patirti bendrystę, komandinį darbą ir sveiką konkurenciją“, – sakė S. Bajurinas.
Pašnekovo teigimu, daugeliui jaunų žmonių tai tampa pirmu artimesniu susidūrimu su savo kultūra ne per teoriją, o per veiksmą. Tokiu būdu jie natūraliai susipažįsta su tradicijomis, stiprina pasitikėjimą savimi ir atranda naujų bendraminčių, o ši patirtis palieka ilgalaikį įspūdį ir skatina juos toliau būti aktyviais tiek sporte, tiek bendruomeninėje veikloje.
„Iniciatyva leidžia pastebėti realius pokyčius žmonių gyvenime. Vienas pavyzdžių – mūsų organizuoti mokymai fizinio ugdymo mokytojams visoje Lietuvoje, kurių metu pristatėme tradicinius žaidimus ir perdavėme gimnazijoms ritinio inventorių žaisti ripką. Tai suteikia galimybę šias veiklas integruoti į ugdymo procesą ir pasiekti jaunimą nuosekliai, ne tik per pavienius renginius.
Taip pat įgyvendinome Europos Sąjungos finansuotą projektą, skirtą karo pabėgėliams iš Ukrainos. Jo metu etnosportas tapo veiksmingu įrankiu jaunimo integracijai – per bendras veiklas jauni žmonės lengviau įsitraukė, užmezgė ryšius ir geriau pažino vietos kultūrą. Tai rodo, kad iniciatyva ne tik įtraukia, bet ir suteikia galimybių tapti aktyvia bendruomenės dalimi“, – džiaugėsi S. Bajurinas.
Daugiau nei tik sporto renginys
Pašnekovo teigimu, projektas kasmet pritraukia šimtus dalyvių ir žiūrovų visoje Lietuvoje, o etnosporto judėjimas nuolat plečiasi. Jauni žmonės aktyviai prisideda prie renginių organizavimo, komunikacijos, edukacijų ir techninės pagalbos. Dalyvaudami projekte jie įgyja lyderystės, projektų valdymo, komandinio darbo įgūdžių, patirties dirbant su kultūros paveldu. Džiugina ir tai, kad etnožaidynės kasmet pritraukia vis daugiau dalyvių ir pasiekia naujas auditorijas.
„2024 metais Medininkuose sulaukėme net 330 dalyvių ir net 99 proc. jų etnosportą išbandė pirmą kartą. Tai rodo, kad ši veikla yra nauja, įdomi, reikalinga. Štai 2025 metais ypač įsiminė vienas pavyzdys – bendroje įskaitoje pirmą vietą užėmė mokykla iš Vilniaus, kurioje mokosi ukrainiečiai. Jų didžiulis noras pažinti Lietuvos kultūrą, paveldą ir judėjimo tradicijas buvo išskirtinis ir labai įkvepiantis. Tokie rezultatai parodo, kad etnožaidynės ne tik skatina fizinį aktyvumą, bet ir tampa svarbia kultūrinės integracijos bei pažinimo platforma“, – dalijosi S. Bajurinas.
Pašnekovas atviras – kaip ir dauguma nevyriausybinių iniciatyvų, ši susiduria su finansavimo iššūkiais. Tačiau tai skatina ieškoti kūrybiškų sprendimų ir alternatyvių būdų, kaip įgyvendinti savo tikslus.
„Didelę reikšmę turi viešinimas – atsiranda didesnis susidomėjimas, naujų kontaktų ir bendradarbiavimo pasiūlymų. Tai neabejotinai sustiprina mūsų pozicijas, ieškant rėmėjų. Kitas svarbus aspektas – institucinis palaikymas. Matome didelį potencialą etnosporto ir etnožaidynių plėtrai Lietuvoje, tačiau tam reikalingas aktyvesnis valstybinių institucijų įsitraukimas. Tikime, kad, augant visuomenės susidomėjimui, bręs ir palankesnės sąlygos šiai iniciatyvai stiprėti bei plėstis“, – sakė S. Bajurinas.
Anot pašnekovo, vienas svarbiausių ilgalaikių tikslų – siekti, kad lietuviškas etnosportas būtų įtrauktas į Pasaulio lietuvių sporto žaidynių programą, taip pat nuosekliai planuoti etnožaidynių plėtrą skirtinguose Lietuvos regionuose.
„2027 metais renginį planuojame organizuoti Pasvalyje, o 2028-aisiais – Gargžduose. Beje, šių metų rudenį planuojame pradėti naują iniciatyvą – pirmąjį „Etnolygos“ sezoną. Šios iniciatyvos esmė – sukurti tvarią etnosporto vystymo sistemą, kurios pagrindas būtų fizinio ugdymo mokytojai. „Etnolyga“ ne tik populiarins vieną pagrindinių etnosporto šakų – lietuvišką ritinį (ripką), įtrauktą į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą, bet ir prisidės prie fizinio ugdymo mokytojų prestižo stiprinimo“, – sakė S. Bajurinas.
Pasak jo, prisijungti prie iniciatyvos veiklų galima įvairiais būdais, o ir kiekvienas norintis gali rasti sau tinkamiausią formą, pavyzdžiui, prisidėti viešinant etnosportą ir etnožaidynes, įsitraukti į savanorių komandą ar tapti iniciatyvos ambasadoriumi.
„Kviečiame ne tik dalyvius ir savanorius, bet ir kūrėjus – menininkus, muzikantus, vaizdo kūrėjus – integruoti etnosporto temą į savo darbus, taip prisidedant prie jo sklaidos. Svarbus yra ir bendradarbiavimas su sprendimų priėmėjais, stiprinant etnosporto pozicijas viešojoje erdvėje, taip pat finansinė parama, leidžianti plėtoti veiklas ir pasiekti daugiau žmonių. Svarbiausia – noras prisidėti ir tikėjimas tuo, ką darome“, – sakė Lietuvos etnosporto komiteto prezidentas S. Bajurinas.
Savanorių atsiliepimai
„Savanoriaudami šioje organizacijoje turime galimybę atskleisti savo potencialą, išbandyti save įvairiose srityse ir augti tiek asmeniškai, tiek kaip komanda.“
„Savanorystė čia nėra tik pagalba organizuojant renginius – tai ir galimybė būti dalimi prasmingos iniciatyvos, prisidėti prie kultūros puoselėjimo ir bendruomenės stiprinimo.“
„Ši patirtis suteikia naujų įgūdžių, pasitikėjimo savimi ir leidžia sutikti bendraminčių, su kuriais sieja bendros vertybės. Dėl to savanorystė tampa ne tik veikla, bet ir svarbia gyvenimo dalimi.“
Iniciatyva „Etnožaidynės“ dalyvauja „Lietuvos galios“ projekto „Stiprios Lietuvos“ kategorijoje.
Registruokite savo iniciatyvą „Lietuvos galios“ platformoje adresu.
Prezidento Gitano Nausėdos projektas „Lietuvos galia“. Valstybės vadovas kviečia bendros gerovės kūrėjus – piliečius, bendruomenes, visuomeninius judėjimus ir nevyriausybines organizacijas – telktis dėl žalios, teisingos, inovatyvios ir stiprios Lietuvos. Projekto partneris – LRT.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
