Tauragės klubo šuolis iš RKL į LKL: laukiantys iššūkiai, biudžetas ir ateities vizija

Artėjančią vasarą Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) debiutuosiančio Tauragės klubo laukia daug iššūkių, tačiau tiek klubo vadovai, tiek savivaldybė, tiek pati lyga į būsimų LKL naujokų ateitį žvelgia pozityviai.

Balandžio pabaigoje LKL paskelbė, kad kitą sezoną čempionate žais 10 komandų. Aukščiausios šalies krepšinio lygos licencija suteikta Tauragės miesto klubui.

2023–2024 m. LKL sezoną pradėjo net 12 komandų, tačiau sezono metu bankrutavo Gargždų klubas, po sezono pasitraukė ir ilgus metus aukščiausioje lygoje žaidęs Pasvalio klubas.

2024–2025 m. sezone liko 10 komandų, iš kurių dvi – Vilniaus „Wolves“ ir Mažeikių „M Basket“ – po sezono dėl skirtingų priežasčių taip pat pasitraukė. Lygą papildė naujas Gargždų projektas, tačiau 10-os komandos rasti tuo metu nepavyko. Vis dėlto, anot LKL generalinės direktorės Rasos Liuimienės, būtent 10 komandų yra optimalus dalyvių skaičius LKL.

„Atsižvelgiant į tai, kad krepšinio sporto šaka turi aprėpti visą Lietuvą, kiek įmanoma visus regionus, kiek tie regionai turi tam tinkamą infrastruktūrą, komandų skaičiaus mažinimas, mūsų nuomone, yra nenaudingas Lietuvos krepšiniui, nes turime galvoti, kaip išlaikyti krepšinį kaip populiariausią, masiškiausią sporto šaką tam, kad suformuotume Lietuvos krepšinio rinktines. Visa Lietuvos krepšinio bendruomenė turi dirbti, kad krepšinis būtų matomas visur“, – LRT aiškina viena iš LKL vadovių.

Iki šiol „Tauragė“ rungtyniavo trečioje pagal pajėgumą Regionų krepšinio lygoje (RKL). 2025–2026 metų sezone komanda krito turnyro ketvirtfinalyje. Akivaizdu, kad į LKL komanda ateina ne dėl aukštų sportinių rezultatų. Tai signalizuoja apie vis mažėjantį sportinį principą LKL, tačiau, anot krepšinio eksperto Tomo Purlio, kito kelio lygai nėra.

„Tai, kad dingsta sportinis principas, diktuoja ekonominė situacija – praraja tarp Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) ir LKL yra labai didelė. Jeigu miestas užtikrins finansavimą, išlaikys branduolį ir bus konkurencinga komanda, nuo to bus tik geriau Lietuvos krepšiniui“, – sako krepšinio ekspertas.

Esminis aspektas – nauja arena

LKL vadovybei įspūdį paliko pats miestas ir kylanti nauja arena, kuri atitiks lygos reikalavimus. Pokalbius dėl prisijungimo, pasak Tauragės klubo vadovo Aivaro Skarbaliaus, inicijavo pati lygos vadovybė.

„Aišku, toks skambutis nustebino. Viskas vystėsi ilgą laiką. Buvo daug derybų, kalbų ir vertinimų. Galiausiai priėjome iki šio taško, kad dalyvausime kito sezono lygos čempionate, – teigia A. Skarbalius. – Jie žinojo, kad pas mus dygsta nauja arena. Lygos vadovui Remigijui Milašiui buvo įdomu, kas čia per miestas, kuo jis gyvena ir ar yra čia su kuo kalbėtis. Mes apie krepšinį daug nekalbėjome. Kalbėjome apie patį miestą, infrastruktūrą. Kai išsinagrinėjo, pamatė, kad galima su šiuo miestu kalbėtis. Mes esame augantis miestas, turime valdžią, kuriai sportas labai rūpi. Viskas taip susidėliojo, kad radome bendrą mintį ir važiuojame dabar.“

R. Liuimienė taip pat tvirtina, kad Tauragės miestą LKL stebi jau kurį laiką.

„Namų darbus iš tikrųjų pradedame gerokai anksčiau. Su Tauragės klubu pradėjome dirbti praeitų metų vasarą. Norėjome paruošti tiek miesto žmones, tiek klubo žmones, kad jie žinotų, kokios yra taisyklės, kokie yra kriterijai, ką jie turėtų įgyvendinti norėdami pretenduoti rungtyniauti LKL. Tauragės klubas, skirtingai nuo kitų galbūt ir didesnių miestų, planavosi, pasistatė iš tikrųjų gerą infrastruktūrą, gerą areną“, – pasakoja LKL generalinė direktorė.

Būsimų LKL naujokų klubo vadovas A. Skarbalius neslepia, kad, gavus pasiūlymą keltis iš trečios pagal pajėgumą krepšinio lygos (RKL) į aukščiausiąją (LKL), kilo abejonių.

„Didelis iššūkis. Iš pradžių atrodė kiek baugu. Bet kai pakalbėjome su lygos vadovu ir miesto valdžia, gavome stiprų palaikymą, kad gerai, darome. Viskas po truputį dėliojasi. Tokiam projektui vystyti reikia infrastruktūros, valdžios ir žmonių palaikymo. Visas tas susidomėjimas mūsų mieste tikrai jaučiasi. Bandysime startuoti, daryti viską teisingai ir nepridaryti miestui gėdos. Aišku, iššūkis nemažas, bet viskas įmanoma“, – sako A. Skarbalius.

Planuojamas 1 mln. eurų biudžetas

Akivaizdu, kad klubui, žengiančiam žingsnį į aukščiausią šalies krepšinio lygą, reikės gerokai didesnių finansinių išteklių. Minimalus LKL biudžetas 2026–2027 m. sezonui yra 800 tūkst. eurų. A. Skarbalius atskleidė, kad „Tauragė“ planuoja sugeneruoti 1 milijono eurų biudžetą. Pasak klubo vadovo, biudžeto rinkimo procesas vyksta sklandžiai.

„Kol kas viskas vyksta pagal planą. Kalbamės su partneriais, su rėmėjais. Džiaugiamės, kad miesto verslas irgi yra nusiteikęs labai entuziastingai. Nemažai jau prisijungė, teks dar nemažai ir aplankyti. Iššūkių yra labai daug – vadybinių, finansinių, eisime prie sportinės dalies“, – sakė A. Skarbalius.

Prie biudžeto svariai prisidės ir Tauragės rajono savivaldybė, kuri klubui planuoja skirti 500 tūkst. eurų. Rajono meras Dovydas Kaminskas džiaugiasi, kad Tauragė turės komandą LKL.

„Tai tikrai didžiulis įvykis Tauragėje. Kai dar prieš aštuonerius metus projektavome areną, jau tada nusprendėme, kad reikia projektuoti tokią, kurioje galėtų žaisti LKL komanda. (...) Bet tikrai nesitikėjome, kad, dar nespėjus priduoti pastato, ta galimybė pasitvirtins, – sako Tauragės rajono savivaldybės meras. – Tai yra svarbu miestui, svarbu ir pačiai sporto šakai. Dėl to pažiūrėjome, kiek kitos panašaus lygio savivaldybės remia savo miesto komandas, tai matėme, kad pusė milijono yra ta suma. Su tarybos narių pritarimu nusprendėme, kad savivaldybė turėtų skirti tokią sumą.“

D. Kaminsko teigimu, Tauragės klubo dalyvavimas aukščiausiojoje krepšinio lygoje miestui ir jo gyventojams teiks įvairios naudos. Meras tikisi, kad tai turės teigiamą poveikį ekonomikai ir jaunimo ugdymui.

„Atvyks čia ir Eurolygos klubas [„Žalgiris“], ir dabar jau Čempionų lygos čempionas „Rytas“, taip pat „Lietkabelis“, „Neptūnas“, ir visi kiti klubai. Tai yra dar vienas renginys regione. Dar viena šaka, kur gali vystytis ekonomika.

Mums labai svarbu yra ir klubų vystymasis pagal piramidės sistemą, tai yra kad galėtume turėti klubą arba bent jau bendradarbiavimą tarp organizacijų, kur vystomas ir neformalusis vaikų užimtumas. Su aukščiausios lygos klubu ta piramidė kaip ir gali jau vykti. Tikiuosi, kad vaikų ugdymo sporto klubai taip pat įgaus spartesnį ir geresnį vystymąsi. Turėsime tikrai gerą piramidės sistemą krepšinyje.

Tai kelia ir savigarbą: gyveni čia, Tauragėje, ir gali pamatyti aukščiausio lygio klubus. Gali džiaugtis, didžiuotis, kad gyveni Tauragėje, Tauragės krašte“, – mintimis dalijasi rajono meras.

Tikslas – būti konkurencingiems

Pastaraisiais metais naujai į lygą atėję mažų miestų klubai ilgai joje neužsibūdavo. Ankstesnis Gargždų projektas iki bankroto sužaidė visą vos vieną sezoną LKL, o 2023 m. į lygą atėjusi Mažeikių komanda po praėjusio sezono nusprendė grįžti į NKL. Abu klubai, skirtingai nei „Tauragė“, vietą aukščiausiojoje lygoje išsikovojo pagal sportinį principą. Tiesa, A. Skarbalius mato ir kitą ryškų skirtumą tarp šių klubų ir „Tauragės“ – savąją areną. Mat mažeikiškiai savo namų rungtynes žaidė Telšiuose, o ankstesnė Gargždų ekipa į lygą žengė dar neturėdami reikalavimus atitinkančios arenos savajame mieste, todėl rungtyniavo Palangoje.

„Aš apie šiuos projektus turiu tokią nuomonę: nėra prasmės eiti į tokio lygio lygą be savo namų. Niekaip neįsivaizduoju, kad galima išgyventi žaidžiant kitame mieste. Jeigu mes būtume gavę pasiūlymą ir neturėtume arenos, nebūtume priėmę jo. Nematau prasmės to daryti. Pirmiausia tai turi būti miestui ir mūsų žmonėms, kuriems tai turėtų būti renginys, miesto pakilimas į aukštesnį lygį, prestižas.

Jeigu turi komandą, kuri važiuoja žaisti namų rungtynių kažkur kitur, – apie ką tai išvis. Mes turime būti mylimi miestiečių, gerbiami krepšinio bendruomenėje, o be namų tai yra neįmanoma“, – teigia Tauragės klubo vadovas.

Klubui per gana trumpą laiką teks nemenkas iššūkis – beveik nuo nulio suformuoti konkurencingą komandą stipriausios Lietuvos krepšinio lygos kovoms.

Kalbėdamas apie klubo sudėtį, A. Skarbalius pabrėžia, kad pirmiausia reikia suformuoti trenerių štabą.

„Būtų neprofesionalu dabar derintis žaidėjus be trenerių, be krepšinio galvų. Sprendžiame šį klausimą, o su žaidėjais kalbėsime po to“, – sako būsimų LKL naujokų vadovas.

Tai, kad per trumpą laiką suformuoti komnadą ir gerai pasiruošti sezonui yra įmanoma, įrodė naujasis Gargždų klubas, kuris iš RKL B diviziono į LKL persikėlė praėjusią vasarą. Apie jo dalyvavimą lygoje oficialiai pranešta tik praėjusių metų liepos mėnesį. Šį sezoną „Gargždai“ atrodo solidžiai – likus vienoms rungtynėms iki reguliariojo sezono pabaigos, jie užima 6-ą vietą LKL. Kaip gerą pavyzdį „Gargždus“ mini ir R. Liuimienė.

„Tai, kaip jie susirinko, susiformavo komandą, trenerių štabą, žaidėjus, kaip jie subūrė bendruomenę žiūrovų, kurie užpildo Gargždų areną per kiekvienas rungtynes. Tai iš tikrųjų yra teigiamas pavyzdys, kaip mažesni miestai gali būti konkurencingi kitiems didesnius klubus turintiems Lietuvos miestams ir jų klubams. Tikime, kad ir Tauragė lygiai taip pat gali pasiruošti, nes turėjo žymiai daugiau laiko“, – sako LKL generalinė direktorė.

A. Skarbalius tikisi, kad klubas bus mėgstamas sirgalių ir užsitarnaus patrauklios žaidėjams komandos įvaizdį. „Tauragės“ vadovas nori, kad komanda rodytų kovingumą visose rungtynėse.

„Pradedame nuo to, kad tai turi būti miesto komanda, kurią žmonės mylės, norime užpildyti areną. Jaučiasi, kad visi labai to laukia. Antras dalykas, ką mes turime padaryti, – susitvarkyti su buitimi. Būti komanda, į kurią žaidėjai norėtų atvažiuoti, kur jais būtų rūpinamasi.

Puikiai suprantu, kad mums bus sunku į naują organizaciją privilioti žaidėjų, bet tam yra darbas, kurį reikės atlikti, įrodyti, kad pas mus verta atvažiuoti“, – sako klubo vadovas.

Kalbėdamas apie sportinius tikslus, A. Skarbalius pabrėžia kovingumą kiekvienose rungtynėse.

„Norisi, kad komanda augtų kiekvienose rungtynėse. Eitume žingsnis po žingsnio. Svarbiausia – kitos rungtynės, ką ir dabar stengiamės diegti. (...) Norisi matyti komandą kovojančią. Žmonių neapgausi“, – sako A. Skarbalius.

Kur Tauragės klubo vadovas A. Skarbalius mato klubą po penkerių metų?

„Tikiuosi, kad per penkerius metus įleisime šaknis LKL. Būsime konkurencingi. Vieną sezoną gali pasisekti geriau, kitą blogiau. Bet norime, kad klubas būtų mylimas miestiečių, kad arena būtų pilna, kad krepšinio bendruomenė mus gerbtų kaip solidžią organizaciją, kad krepšininkai norėtų čia atvažiuoti. Tuomet viskas turėtų vykti sklandžiai.

Be abejo, visa tai susiję ir su pinigais, bet jeigu rodysime solidų darbą, bus lengviau dirbti su rėmėjais. Po penkerių metų tikimės būti stiprūs vidutiniokai“, – sako A. Skarbalius.

Į būsimų LKL naujokų ateitį teigiamai žvelgia ir R. Liuimienė.

„Jų noras yra turėti LKL komandą ilgalaikėje perspektyvoje ir kartu Tauragės sporto centre auginti šiai komandai jaunuosius krepšininkus, kurie ateityje galėtų būti šio klubo žaidėjais“, – sako LKL generalinė direktorė.