Už viešus išpuolius prieš Meškuičių seniūnę teisiamųjų suole atsidūrusi Irma Gajauskaitė baudžiamosios atsakomybės išvengė. Išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs Šiaulių apylinkės teismas nusprendė, kad nusikalstamos veikos požymių turinčių veiksmų nebuvo.
Teisiamoji I. Gajauskaitė išklausyti nuosprendžio neatvyko. Apie tai ji teismą informavo iš anksto. Nukentėjusioji seniūnė ir prokuratūros atstovė dalyvavo skelbiant nuosprendį.
Valstybės kaltintoja buvo prašiusi I. Gajauskaitei skirti 5 tūkst. eurų baudą.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Teismas nusprendė, kad I. Gajauskaitės išsakyti teiginiai yra tik įžeidžiantys, bet neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
- I. Gajauskaitės tėvai ilgai dirbo jiems nepriklausantį žemės sklypą, bet nesusitvarkė dokumentų, todėl žemė vėliau buvo perleista kitam ūkininkui.
- Seniūnę viešai kaltinusi I. Gajauskaitė išvadino ją necenzūriniais žodžiais, o šių žodžių neišsižadėjo ir apklausiama teisme.
- Teisiamoji nepagarbiai elgėsi ir teisme: nutraukinėjo prokurorę ir galiausiai pati paliko salę. Bet tai nebestebina, nes įprastos teismo tvarkos ji nesilaikė ir kitoje byloje.
Bausti griežtai – netikslinga
„Nukentėjusiosios atžvilgiu išsakytą informaciją teismas vertina kaip įžeidžiančio pobūdžio, žeminančius, niekinančius teiginius. Vis dėlto tokių teiginių išsakymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės“, – teigė baudžiamąją bylą nagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Mantas Liesis.
Pasak teisėjo, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Rezultatų galima pasiekti kitomis su kriminalinių bausmių taikymu nesusijusiomis priemonėmis.
Žėrė įžeidimų tiradas
Baudžiamoji byla Meškuičiuose gyvenančiai I. Gajauskaitei iškelta dėl prieš metus įvykdyto viešo išpuolio prieš vietos seniūnę J. Baškienę.
Skandalingai pagarsėjusi veikėja įraše kaltino seniūnę per įvairius projektus pasisavinant pinigus, imant kyšius, vagiant ir atimant žemę. Seniūnė buvo išvadinta „aferiste“, „vagilka“, „parsidavėle“, „kekše“, „degrade“, „ubage“, „valkata“, „žiurke“, „padugne“, „siurbėle“.
Teisme peržiūrint įrašus, I. Gajauskaitė išsakytų žodžių nesikratė ir neišsižadėjo: „Kuo kaltina, girdėjau – absurdas. Neišsižadu nė vieno žodžio.“
Savo teiginių nepagrindė
Teisiamoji neslėpė, kad nesantaika užvirė dėl kitam ūkininkui perleisto valstybinės žemės sklypo. Iš pradžių šį žemės rėžį dirbo jos tėvai, bet nesusitvarkė dokumentų, todėl sklypas perėjo valstybei.
Pasak I. Gajauskaitės, jos tėvai tikrai nesusitvarkė dokumentų, nes jų niekas neperspėjo: „Žemė kitam ūkininkui perleista, nors tėvai ją buvo rudenį apsėję.“
Teisme atsidūrusi skandalistė tikino, kad dėl visko kalta seniūnė, bet niekuo negalėjo pagrįsti savo teiginių.
Be to, ji apkaltino seniūnijos vadovę ir nusikaltimais – esą ji siuntė vietinius „bomželius“ mėtyti fekalijomis išterliotą tualetinį popierių, paleido avis, nudaigojo tėvų šunį ir katę.
Seniūnė patvirtino, kad problema kilo dėl nesutvarkytų dokumentų, bet pabrėžė, jog ne kartą ragino susitvarkyti formalumus. J. Baškienė atmetė visas teisiamosios išsakytas pretenzijas ir neslėpė esanti įbauginta – bijo net sutikti akis į akį.
Pavadino nenuosaikia kritika
Teisiamoji nesilaikė posėdžio tvarkos, nutraukė prokurorės baigiamąją kalbą ir paliko teismo salę.
Teismas pabrėžė, kad kaltinamosios išsakyti teiginiai apie nukentėjusiąją neatitinka geros moralės ir rodo nepagarbą kitam asmeniui. Vis dėlto teismas vadovavosi kaltinimo ribomis ir įstatymu bei pasisakė tik dėl to, ar buvo padaryta pavojinga, užtraukianti teistumą veika – nusikaltimas.
Pasak teisėjo M. Liesio, kaltinamosios vaizdo įrašuose nurodytais teiginiais buvo išreikšta subjektyvi kaltinamosios nuomonė, o ne paskleista informacija apie nukentėjusiąją: „Todėl teismas neturi pagrindo šių kaltinamosios teiginių vertinti kaip faktų.“
Teismas įvertino, kad konfliktas su nukentėjusiąja nebuvo fiziškas, jis vyko socialinėje erdvėje, kaltinamajai išsakant kritiką valdžios ir savivaldos institucijų atžvilgiu: „Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad persekiojimo, konfliktinių susidūrimų gyvai nėra buvę.“
Pasak teisėjo M. Liesio, socialinėje erdvėje kaltinamoji naudoja nenuosaikią kritiką, išsako nenuosaikią nuomonę apie kritikuojamus reiškinius: „Tai, kad kaltinamoji nepadarė nusikaltimo, rodo ir analogiška teismų praktika.“
Teismo vertinimu, kaltinamosios suvokimas buvo ne šmeižti, o kritikuoti, nes kaltinamosios kalbinė raiška socialinėje erdvėje yra nenuosaiki, ir tai galima pasakyti ne tik dėl kritikos seniūnijai, bet ir kitiems asmenis, reiškiniams, kuriuos kaltinamoji kritikuoja.
Pati išėjo iš teismo salės
Skandalų išgarsinta I. Gajauskaitė jau nuteista byloje dėl pasikėsinimo surengti riaušes ir kitų nusikalstamų veikų 75 parų areštu. Šį nuosprendį ji apskundė, o trečiadienį Šiaulių apygardos teisme prasidėjo apeliacijos svarstymas.
Apeliaciniu skundu besikreipusi I. Gajauskaitė tikino, kad jai nebuvo leista pateikti įrodymų, nes teisėja buvo pašalinusi iš teismo salės.
Tačiau apeliantė neužsibuvo ir svarstant jos skundą – trukdė pasisakyti prokurorei, pertraukinėjo ją, kaltino melu, o galiausiai atsistojo ir pati išėjo iš teismo salės.
