Saulius Poderis kelia hipotezę, kad Vytauto Didžiojo palaikai galėtų būti palaidoti Vilniaus arkikatedros mauzoliejaus vakarinėje sienoje esančio 17 a. įrengto įėjimo nišoje.
„Išanalizavus planus, mauzoliejaus struktūrą, keliu hipotezę, kad šie palaikai randasi mauzoliejaus vakarinėje sienoje esančiame 17 a. įrengto įėjimo nišoje“, – išplatintame pranešime žiniasklaidai teigė S. Poderis.
Vėliau jis ELTAI patikslino, kad niša, jo manymu, yra užmūryta po dešiniąja arka esančioje sienoje.
„Kai įeinate į mauzoliejų, dešinėje pusėje, tarp Barboros (Radvilaitės – ELTA) ir Aleksandro (Jogailaičio – ELTA) karstų, per centrą, yra arka. Toje arkoje yra įėjimas, kurį reikia prasigręžti, įkišti endoskopinę kamerą, ar ten yra tuščia, ar ne“, – ELTAI nurodė S. Poderis.
Apie tai, jog Lietuvos valdovo palaikai galėjo būti palaidoti mauzoliejuje, relikvijų ieškotojas teigė svarstęs jau seniai. Vis dėlto minėtoji niša, anot jo, yra „tobula“ palaikams saugoti.
„Apie mauzoliejų, šiaip jau, seniai aš mąsčiau, kad galėjo ten būti (palaidoti valdovo palaikai – ELTA) (...), po to, kai jau pradėjau tikrinti katedros planus, aš atradau šitą įėjimą. Jis yra tobulas – aukščiau grindų, sausas, stabilus“, – kalbėjo jis.
S. Poderis patvirtino apie minėtąją Vytauto Didžiojo galimą palaikų saugojimo vietą informavęs ir Kultūros ministeriją, į kurią kreipėsi balandžio mėnesio pabaigoje, tačiau teigė konkrečių veiksmų nesulaukęs.
„(Kultūros – ELTA) ministrė man padėkojo savo laišku, patvirtino, kad gavo informaciją, ir tuo daugiau viskas ir pasibaigė“, – tvirtino relikvijų ieškotojas.
Tiesa, paklaustas, kodėl iš pradžių vengė atskleisti tikslią mauzoliejaus vietą, kurioje gali būti saugomi valdovo palaikai, S. Poderis atsakė, kad taip bandė apsaugoti šią vietą.
„Aš visais būdais stengiuosi šitą vietą išsaugoti“, – pabrėžė jis.
„Aš nenoriu, kad kažkas įlįstų, vyskupo leistas arba paprašytas, ir kažką ten luptų nieko neprižiūrimas“, – akcentavo S. Poderis.
Kaip skelbta, balandžio pradžioje vykusioje spaudos konferencijoje S. Poderis pranešė turintis įrodymų, esą per tarpukariu vykusią Vilniaus katedros rekonstrukciją kartu su Lietuvos bei Lenkijos valdovų Aleksandro, Elžbietos Habsburgaitės bei Barboros Radvilaitės palaikais buvo rasti ir Vytauto Didžiojo palaikai.
Tuomet jis teigė, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto palaikai Vilniaus katedros požemiuose galėjo būti atrasti 1931 metais. Jie esą čia gali būti ir dabar, o kad būtų identifikuoti, dėl tyrimų reikia tartis su Ukrainos ekspertais.
Sulaukusi S. Poderio kreipimosi, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė anksčiau tikino, kad tolimesnius sprendimus dėl tyrimų finansavimo bei darbo grupės sudarymo palaikams ištirti turės priimti Vyriausybė.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
