Antradienį Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius netikėtai pranešė, kad pagrindinė Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos oponentė rinkimuose Sviatlana Cichanouskaja yra Lietuvoje. Politologai LRT.lt teigia, kad ši operacija yra aiškus Lietuvos užsienio politikos pasirinkimas, o baltarusių tauta jau pati tapo lydere, todėl vienas veidas jai nėra būtinas.
Kodėl atvyko?
L. Linkevičius nepateikia daugiau informacijos, kaip ir kokiomis aplinkybėmis S. Cichanouskaja atvyko į Vilnių. Dabar jai taikoma 14 dienų saviizoliacija. Tačiau anksčiau S. Cichanouskajos patikėtinė Marija Moroz lankėsi Lietuvos ambasadoje Minske „dėl vizos“, išėjusi iš pastato netrukus trumpam buvo sulaikyta.
Prieš rinkimus ji vėl buvo sulaikyta. Kaip antradienį pranešė S. Cichanouskajos štabo atstovė Olga Kovalkova, S. Cichanouskają iš šalies išvežė baltarusių pareigūnai – už tai į laisvę buvo paleista M. Moroz, rašo portalas „tut.by“.
Pirmadienio vakarą dingusi buvo ir pati S. Cichanouskaja – apie 7 valandas apie jos buvimo vietą nieko nežinojo ir štabo nariai – vėliau paskelbta, kad moteris buvo nuvežta į Centrinę rinkimų komisiją. Kandidatės sutuoktinis Sergejus Cichanouskis yra sulaikytas ir kalinamas.
„Tai kelia daug priežasčių galvoti, kad su ja buvo „gerai“ pakalbėta iš valdžios pusės, ką valdžia turi rankose, turbūt argumentai labiausiai susiję su vyru. Grubiai tariant, ji buvo prigąsdinta“, – svarsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) dėstytojas dr. Laurynas Jonavičius.
Jo nuomone, Lietuvos lyderiai nebūtinai prisidėjo prie S. Cichanouskajos atvykimo į Lietuvą, bet šalies „durys buvo jai atviros“ – Vilnius tradiciškai laikomas miestu, kur lankosi baltarusių ir rusų opozicija, o Lietuvos pareigūnai negali atsisakyti jos priimti, laikydamiesi užsienio politikos tradicijos ir principų.
VU TSPMI doc. Mažvydas Jastramskis teigia, kad tai neeilinis įvykis Lietuvos užsienio politikoje: „Tai užsienio politikos pasirinkimas – ar į kaimyninę valstybę žiūrime iš pragmatinių interesų, ar imamės labiau idealistinės politikos, kurioje svarbiausia demokratijos sklaida ir laisvė.“
Ekspertai jau anksčiau perspėjo, kad A. Lukašenka gali bandyti išstumti opozicijos kandidates iš šalies ir jas palaikiusiems baltarusiams aiškinti, kad jie patyrė išdavystę.
„Tikėtina, kad Cichanouskaja jau dabar turbūt nevaidina tokio vaidmens pačių baltarusių veiksmuose. Nes ji buvo veidas, o ne lyderis. Lyderis dabar yra pati tauta. Visa tauta yra susiėmusi, susimobilizavusi, ji pati sau yra lyderis“, – nurodo L. Jonavičius.
„Aiškus pasirinkimas“
Oficialiais Minsko duomenimis, A. Lukašenka rinkimus laimėjo surinkęs virš 80 proc. balsų, o S. Cichanouskaja gavo vos kiek mažiau nei 10 proc. Tačiau nepriklausomos užsienyje balsavusių rinkėjų apklausos ir tikrieji rezultatai iš kelių dešimčių apylinkių Baltarusijoje rodo atvirkštinę rinkimų baigtį – pergalę švęsti turėtų S. Cichanouskaja.
Kai dėl rinkimų klastojimo Minske ir keliose dešimtyse kitų Baltarusijos miestų kilo masiniai protestai, baltarusių pareigūnai juos tramdė jėga, naudojo kurtinančias ir akinančias granatas, vandens patrankas. Pranešta apie šimtus sužeistų žmonių, keli žmonės mirė, dar tūkstančiai buvo suimti.
Lietuvos vadovai į tai reagavo kviesdami A. Lukašenkos režimą nesmurtauti ir užtikrinti žmogaus teisių gerbimą, demokratiją ir laisvę. Dėl tokios reakcijos jie sulaukė kritikos, dabar apie S. Cichanouskajos atvykimą į Lietuvą praneša viso pasaulio žiniasklaida.
„Čia Lietuvos pasirinkimas aiškus – nestovėti šalia, bet labai aiškiai, praktiniu sprendimu parodyti, kad nesutinkama su prezidento rinkimų rezultatais“, – teigia M. Jastramskis.
Tai gali paveikti Lietuvos ir Baltarusijos santykius. „Nemanau, kad santykiai keisis, Baltarusijos režimas jau seniai į Lietuvą žiūri su tam tikru nusistatymu. (...) Galbūt Lukašenka kažkur paminės, bet nemanau, kad iš to kils kažkokių didelių problemų“, – sako L. Jonavičius.
Antradienio naktį protestai Baltarusijoje tęsėsi, pranešta apie planus rengti visuotinį streiką – tai galėtų tapti smūgiu A. Lukašenkai, nors jėgos struktūros, kuriomis paremtas režimas, vis dar lojalios.
„Kartais atrodo, kad tokie autoritariniai režimai yra nepajudinami, bet jų pagrindai visuomenėje yra gana trapūs ir rinkimai tą parodo. (...) Yra šansas, nors ir nedidelis, kad greitai reikės bendrauti su visai kitokia Baltarusija, nei ji yra šiandien prie Lukašenkos režimo“, – sako M. Jastramskis.
