Pasaulyje

2020.08.10 21:20

Linkevičius apie reakciją į pavogtus Baltarusijos rinkimus: mes visada daug ką darome pavėluotai

Rasa Tapinienė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2020.08.10 21:20

Dar vieni pavogti rinkimai Baltarusijoje. Paskutiniu Europos diktatoriumi vadinamas Aliaksandras Lukašenka skelbėsi triuškinamai laimėjęs jau šeštąją prezidento kadenciją. Sakyti jis gali bet ką: tarptautinių stebėtojų Minskas neįsileido, o vietinius tramdo režimui lojalios jėgos struktūros.

Ar Vakarai reaguos tik apgailestavimo žinutėmis socialiniuose tinkluose? Apie tai LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ pokalbis su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi ir politologu Vyčiu Jurkoniu.

– Penkios dienos išankstinio balsavimo, blokuotas internetas, sulaikyti opozicijos atstovai ir aktyvistai. Visa puokštė ženklų, kurie rodo, kad šie rinkimai nebuvo skaidrūs, kad tai, galima sakyti, yra ne demokratija. Ar Europos Sąjunga (ES) gali pareikalauti naujų rinkimų?

L. Linkevičius: Ką reiškia „gali“? Ir privalo, manyčiau, tą padaryti, bet tai pavyksta tiek, kiek sutaria šalys narės. Pastaruoju metu intensyviai bendravome ir su Josepu Borrelliu, atstovu užsienio politikai. Sutarėme, kad reikėtų reakcijos prieš rinkimus. Tokio kaip įspėjimo dėl smurto, dėl perteklinės jėgos naudojimo. Jis kitą dieną padarė tą pranešimą – reikia pabrėžti – po to, kai mes kalbėjome. Kolegų, tarp jų ir Vladimiro Makėjaus, klausiau, ar jums tikrai svarbūs santykiai su Vakarais, ar tikrai svarbūs santykiai su ES, ar jūs tik deklaruojate. „Ne, mums labai svarbu, mes norime išsaugoti.“ Jeigu norite išsaugoti, turite paisyti tam tikrų taisyklių. Ir tai, kas dabar vyksta, nepanašu į tai. Tas tikrai pakenks. Jeigu jums tai yra argumentas, tai turite reaguoti. Tokia buvo kalba. Dabar mes matome visus tuos įvykius, beje, ne tik pastarosios nakties, bet ir viso laikotarpio. Čia viską galima pavardyti, ką jūs sakėte. Taip, stebėtojai. Per praėjusius rinkimus buvo 900 iš užsienio, dabar buvo kažkur virš 150 ir visi tik NVS. Žurnalistai – daugelis pateikė dokumentus labai iš anksto, tačiau niekas negavo akreditacijos. Jeigu neklystu, ir iš Lietuvos žurnalistai negavo. Kai kurie net buvo deportuoti iš šalies. Internetas nutrauktas, miestas uždarytas. Tai, žinoma, vadinti skaidriais, demokratiškais – sudėtinga. Ir su tokiu rezultatu, kuris deklaruotas, tai daug kas gali net įsižeisti, nes vis tiek negalima taip iš žmonių tyčiotis. Čia šalies vidaus reikalas ir mes tikrai neketiname, neturime teisės kištis į vidaus reikalus, bet visiškai nekreipti dėmesio į tai, kas ten vyksta, negalime. Tai yra mūsų kaimynai ir todėl šalia to konstatavimo, kas yra nepriimtina ir kas yra nepripažįstama, turi būti kažkokios politinės pasekmės. Stengsimės daryti, kas įmanoma, kad būtų pakeistas procesas. Prieš ketvertą metų atšauktos sankcijos daugeliui žmonių, nes jie paleido politinius kalinius. Įspėjome ne kartą, aš pats kalbėdamas su savo kolega ne kartą sakiau: jeigu grįšite prie šitos temos, vėl bus sankcijos ant darbo stalo. Tai nėra ta kalba, kuria norėtume kalbėtis su jokia šalimi, deja, kažkokios poveikio priemonės turi būti.

– Tarptautinė rinkimų ir karo stebėjimo organizacija, Europos saugumo ir plėtros bendradarbiavimo organizacija nė vienų rinkimų Baltarusijoje nėra pripažinusi skaidriais ir sąžiningais. Ar Vakarai iš tikrųjų ne per ilgai toleravo, nepakankamai griežtu tonu kalbėjosi su Minsku?

V. Jurkonis: Vakaruose, aišku, yra tam tikrų nuogąstavimų dėl geopolitikos: galbūt jei mes labai skriausime Baltarusijos valdžią, per daug griežtai kalbėsime, ji pasisuks labiau į Kremlių. Bet, man atrodo, tai, ką mes matėme per pastaruosius mėnesius ir ypač vakar, tai mažų mažiausiai buvo sudaužyti keli mitai. Pirma, Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka neturi visuomenės paramos, ji yra rekordiškai maža. Antra, tai, kad Baltarusijos piliečiai, iš kurių kartais buvo tyčiojamasi, kad jie tokie pasyvūs ir panašiai, jokiu būdu nėra pasyvūs ir jie tai rodė keletą mėnesių ir vakar. Kitas dalykas – visos spekuliacijos, kad už visų protestų slypi Kremlius... Mes matėme Putino pareiškimą ir akivaizdu, kad Kremliaus pagrindinis kandidatas visada buvo ir išlieka A. Lukašenka. Tai mažų mažiausiai šių mitų reikėtų atsisakyti. O kokia turėtų būti principinga pozicija, čia yra didelis atviras klausimas.

– Lenkija jau pasiūlė surengti neeilinį ES viršūnių susitikimą, bet visiems suprantama – pasaulyje daug ką sujaukusi pandemija. Kai kurios pačios Bendrijos šalys susiduria su labai rimtais iššūkiais, tai kyla labai natūralus klausimas, ar turės jėgų, noro, galimybių šalys sėsti ir kalbėti, spręsti Baltarusijos klausimą. Kitaip tariant, ką sakė Vytis Jurkonis, kalbėtis su žmonėmis.

L. Linkevičius: Tai tas pats klausimas – kiek turėsime valios, jėgų ir galimybių. Nes vektorių daug, trikdžių – labai daug. Ir tai, kas vyksta Libane... Nelaimė, didelė šalis, atsidūrusi ant katastrofos slenksčio. Daug problemų, be abejo, bet čia mes kalbame apie Europą, kalbame apie tai, kas vyksta mūsų kontinente, tai yra mūsų argumentas. Ir, be abejo, palaikoma Lenkijos iniciatyva. Kiek ji bus vaisinga – kitas klausimas. Bet vis tiek reikia grąžinti į dėmesio lauką Baltarusiją. Ir, aišku, puoselėti ir kruopščiai saugoti tai, kas teigiama. Bet užmerkti akis į tai, kas vyksta neigiamo, nėra tokios teisės. Apie tai intensyviai turime kalbėti. Aišku, kokia bus reakcija, sunku pasakyti. Noriu pabrėžti tą faktą, kaip ir Vytis sakė dėl Maskvos dalyvavimo, čia galima dar nagrinėti. Tas grupuotės „Wagner“ pasirodymas toks teatrališkas, labai sunku viską dabar įvertinti. Nors paneigti, kad Rusijos spaudimas Baltarusijai yra, irgi negalima. Čia, kur mes galėtume prisidėti prie to, kad tai, kas likę iš tos nepriklausomybės ir suvereniteto, būtų išsaugota, tai, be abejo, tą darysime ir tą žino visi. Ir opozicija kelia tuos klausimus. Kai buvau Minske susitikęs su opozicija, ji iškėlė du momentus: į vieną jau atsakyta neigiamai – jie norėjo, kad būtų skaidrūs rinkimai, o kitas ne mažiau svarbus dalykas – šalies nepriklausomybė ir suverenitetas. Manau, kad ir mūsų pozicija labai aiški – šiuo požiūriu kuo galėsime, tuo padėsime.

– Vyti, pozicija aiški: kuo galėsim, tuo prisidėsim. Kuo mes galėtume prisidėti? Jūs nemažai dirbate su Baltarusijos aktyvistais. Ko jiems reikėtų, kokių konkrečių veiksmų iš Lietuvos pusės?

V. Jurkonis: Pirmas svarbus žingsnis, kurio reikia reikalauti visomis įmanomomis priemonėmis, – kad būtų atkurtas interneto ryšys ir kad mes matytume realų vaizdą, kas vyksta Baltarusijoje. Dabar mes matome epizodus. Žinoma, ir sustabdyti tą brutalią represinę mašiną. Galų gale, kai kalbame apie sankcijas, kad negrįžtume į tą užburtą ratą, reikėtų kalbėti ir apie sankcijas tiems žmonėms, rinkimų apylinkių vadovams, kurie, mes žinome, dalyvavo falsifikacijose. Išplėsti ratą žmonių, kad visi jaustų savo veiksmų, falsifikacijos, brutalios jėgos pasekmes. Priešingu atveju mes pakliūsime į tą ratą, kai politiniai kaliniai, kurių dabar yra dešimtys, taps politiniais įkaitais mūsų derybose tarp Minsko ir Briuselio. Ir vėl viskas iš pradžių. Šiuo atveju turime išmokti 2006–2010 metų pamokas ir rasti būdų, kaip atsigręžti į pilietinę visuomenę. Mes čia turime Europos humanitarinį universitetą, daugiau negu 100 įsteigtų baltarusiškų nevyriausybinių organizacijų. Turime rasti būdų, kaip priversti Baltarusijos valdžią užregistruoti tas nevyriausybines iniciatyvas ir leisti jų užsienio finansavimą. Mes kalbame ne apie politines organizacijas, kalbame apie pilietines iniciatyvas aplinkosaugoje, kultūroje, jaunimo organizacijose. Daugiau negu dešimtmetį aišku, kad tai turime daryti, bet, šiaip ar taip, visada grįžtame prie rinkimų. Permainos Baltarusijoje neprasideda ir nesibaigia vien tik rinkimų dieną ar dieną po jų. Mes tą dėmesį, jautrumą turime išlaikyti ir po to.

– Ar dėmesį turėtume demonstruoti galbūt ir fiziniu buvimu ten? Nes Lietuva ėmėsi tikrai pakankamai aktyvaus tarpininkavimo tiek sprendžiant Ukrainos, tiek Sakartvelo klausimus. Ministre, ar jūs pats matytumėte poreikį važiuoti?

L. Linkevičius: Jeigu yra toks poreikis, visada tas ir vyksta. Ne taip seniai teko būti ir, jeigu reikės, vėl važiuosiu. Bet tą vaidmenį, tą buvimo prasmę reikia atitinkamai įvertinti. Visos priemonės pateisinamos. Tik ką norėtųsi padaryti ir, tikiuosi, Vytis neprieštaraus, tai pradėsiu nuo to, kad mes jau dabar dirbame su pilietine visuomene ir dirbame tikrai intensyviai. Padedame tiems, kuriems yra grėsmė. Ir tai darysime dar intensyviau. Bet, matote, yra keletas šalių, kurios aktyviau reiškiasi, – Lenkiją dar reikėtų paminėti. Bet mums reikia daugiau šalių įtraukti. Iš tikrųjų Šiaurės šalys rodo didesnį dėmesį negu kitos. Ir reikia daugiau bendros laikysenos, nes nacionaliniu lygiu mes visada galime padaryti tam tikrą poveikį. Nepaisant to, kad esame ne tokie dideli, bet esame kaimynai. Mūsų ekspertizė vertinama tarp kolegų Vakaruose, bet tikslas yra įtraukti kuo daugiau šalių, kad tai taptų visos ES rūpesčiu. Prisimenu, prieš ketvirtį amžiaus NATO išvis Baltarusija neegzistavo kaip valstybė. Buvo toks baltas plėmas. Ir sakydavau – klausykit, čia gi didelė šalis, šalia Rusija. Niekam buvo net neįdomu. Dabar jau kažkiek daugiau dėmesio. Bet viskas vyksta taip lėtai ir pavėluotai... Mes visada daug ką darome pavėluotai. Darome gal ir teisingai, bet per mažai ir per vėlai. Visa tai išgydyti žodžiais, žinoma, lengviau, bet reikėtų tą realiai pakeisti.

Dienos tema. Linkevičius: mes visada daug ką darome pavėluotai – gal ir teisingai, bet per mažai ir per vėlai

– Realiai galima pakeisti, jeigu kas nors imsis lyderystės, nes vėlgi, tarkim, suburti tas šalis ar net daugiau šalių, kaip jūs, ministre, sakote, sustrateguoti turėtų kažkas vienas, viena ašis. Tai, Vyti, kuri šalis turėtų būti? Ar mes, ar didesnė kaimyninė Lenkija?

V. Jurkonis: Manau, kad mūsų duetas galėtų būti, mes tą matėme Rytų politikoje ne kartą. Manau, kad tam tikrose sostinėse netgi tikimasi, kad lyderystės imsis mūsų duetas. Manau, esame pajėgūs tą daryti, o kuo ta koalicija bus platesnė, tuo bus geriau ir tas mūsų balsas bus stipresnis.

L. Linkevičius: Vieninteliai vadovai, kurie parodė dėmesį šią naktį šiai problematikai, buvo Lietuvos, Lenkijos prezidentai. Kitų balsų nebuvo. Tam, kad Baltarusijos pilietinė visuomenė ir apskritai žmonės nesijaustų nuošaly ir niekam neįdomūs, nes tas jausmas, kad niekam neįdomu, gali apimti, šitą turime pakeisti. Čia net nelenktyniaukime, kas lyderis, bet bandykime tiesiog susitelkti tie, kam tai rūpi, ir tikrai pakeisti tą situaciją.