Lietuvoje viešintis Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas teigia, kad Jungtinės Valstijos nebėra suinteresuotos ginti liberalios pasaulio tvarkos, o pasaulis veikiau juda į „netvarkos laikotarpį“.
Antradienį Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) surengtoje diskusijoje centro direktorius Linas Kojala paklausė Suomijos prezidento apie naujausią jo knygą „Galios trikampis“, kurioje A. Stubbas apibūdino, kaip pasikeitė po Šaltojo karo susidariusi JAV vadovaujama tarptautinė tvarka.
„Pagrindinė mintis yra ta, kad pasaulio tvarka, galios balansas ir dinamika keičiasi. Panašiai, kaip keitėsi po Pirmojo pasaulinio karo, po Antrojo pasaulinio karo ir po Šaltojo karo. Esminis argumentas yra tas, kad dabar judame [pasaulinės] netvarkos link. Galima sakyti, kad Šaltasis karas buvo daugiau ar mažiau tvarkingas. Jis buvo bipolinis: JAV ir Sovietų Sąjunga, dviejų galių ideologinis susipriešinimas. Po Šaltojo karo bent jau iš pradžių susiklostė vienpolė tvarka – geranoriškas pasaulio hegemonas buvo Jungtinės Valstijos, vedančios visus paskui save, ir daugelis mūsų tikėjo, kad istorija baigėsi ir visi judės liberalios demokratijos, socialinės rinkos ekonomikos ir globalizacijos link.
Tačiau taip nenutiko, ir dabar gyvename daugiapoliame pasaulyje, kuriame turime daugybę skirtingų žaidėjų. Vieni yra dideli, kaip JAV ir Kinija, kiti – vidutinės ar kylančios galios, tokios kaip Indija, Egiptas, Brazilija, Argentina ir t. t. Kai vyksta toks pasaulinės tvarkos pokytis, atsiranda galios vakuumai, o tai veda į netvarką“, – sakė A. Stubbas.
Anot Suomijos prezidento, Vakarai laipsniškai praranda dominuojančią poziciją pasaulyje.
„Antrasis argumentas yra tas, kad pasaulyje keičiasi galios balansas. Pastaruosius 200 metų dominavo Vakarai – nesvarbu, ar tai buvo Jungtinė Karalystė, ar Prancūzija, ar Jungtinės Valstijos. Tai yra globalių Vakarų grupė <...>, vadovaujama JAV, siekianti išsaugoti dabartinę liberalią pasaulio tvarką.
Tuomet turime globaliuosius Rytus su Kinija priešakyje, o paskui ją seka Rusija, Iranas – tai maždaug 20–25 šalys, kurioms nepatinka dabartinė pasaulio tvarka ir kurios norėtų ją pakeisti.
Tačiau tie, kurie nuspręs, kokia bus naujoji pasaulio tvarka, iš tiesų yra globalūs Pietūs. Kodėl? Nes dabar jų pusėje yra demografija ir ekonomika“, – įsitikinęs Suomijos lyderis.
Kalbėdamas apie tai, kaip Vakarai turėtų reaguoti į pasaulinius pokyčius, A. Stubbas ragino Vakarus laikytis „vertybėmis grįsto realizmo“ principo.
„Kalbu apie konceptą, vadinamą vertybėmis grįstu realizmu, – turime laikytis savo vertybių, bet išlikti realistai – klimato kaitos negalime išspręsti tik su žmonėmis, kurie mąsto kaip lietuviai ar suomiai“, – pavyzdį pateikė jis.
A. Stubbas taip pat įspėjo, kad JAV užsienio politika nebėra orientuota į liberalios pasaulio tvarkos išsaugojimą:
„Veikiau priešingai. Sakyčiau taip: JAV yra Vakarų lyderė, bet Vakarų pusrutulio, o tradiciniai Vakarai, arba tie, kurie nori išsaugoti liberalią pasaulio tvarką, daugiašališkumą, taisykles ir institucijas, – tai globalioji Šiaurė.“
Jis taip pat teigė, kad JAV pasaulyje veikia vadovaudamasi trimis veiksniais: ideologija, interesais ir galios projekcija.
„Esu proamerikietiškas ir proeuropietiškas, todėl iš esmės transatlantistas. <...> Norėčiau matyti Jungtines Valstijas, ginančias pasaulio tvarką, kurią jos sukūrė prieš 80 metų. Tačiau, manau, gana saugu teigti, kad jos to nebedaro.
Geriausiai tai paaiškina du dalykai, kuriuos galima rasti JAV nacionalinio saugumo strategijoje. Vienas jų yra ideologinis – tai MAGA („Padarykime Ameriką vėl didžią“). Ši ideologija yra gana dešinioji, antiglobalistinė, nukreipta prieš tarptautines institucijas <...>, taip pat prieš ES. Ideologiškai ji taip pat turėtų būti izoliacionistinė, tačiau, tiesą sakant, ji gana intervencinė.
Antroji dalis yra politika, o tai – „America First“. Ir prioritetų tvarka čia tokia: pirmoje vietoje – Vakarų pusrutulis, antrojoje – Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas, trečiojoje – Europa, ketvirtojoje – Artimieji Rytai, penktojoje – Afrika. Žinoma, tai pasikeitė su Iranu – Artimieji Rytai tapo vienu svarbiausių regionų.
Kalbant apie galios projekciją – anksčiau Amerika, projektuodama galią liberalios pasaulio tvarkos kontekste, pirmiausia kreipdavosi į tarptautines institucijas, tarkime, Jungtines Tautas, ir sakydavo: „Man reikia mandato šiai krizių valdymo operacijai.“ Arba: „Norime pakeisti PPO taisykles, nes jos neatitinka mūsų prekybinių interesų.“ Jei to nepavykdavo padaryti, jie kreipdavosi į sąjungininkus ir sakydavo: „Klausykite, negavome mandato dėl Irako, bet gal prisijungtumėte prie norinčiųjų koalicijos ir padėtumėte?“
Tačiau dabar amerikiečiai nebeklausia. Tad tai kitoks galios projektavimo būdas: įsiverži į Venesuelą – tu neklausi, reiški pretenzijas į Grenlandiją – neklausi, įsiverži į Iraną – neklausi“, – dėstė A. Stubbas.
Suomijos prezidentas pabrėžė esantis įsitikinęs, kad JAV išlieka patikima NATO partnerė, tačiau, pasak jo, Europa turi prisitaikyti prie naujos realybės ir pragmatiškai bendradarbiauti su Vašingtonu.
„Amerikos užsienio politika pasikeitė, ir mums tiesiog reikia su tuo gyventi“, – sakė jis.
