Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Keiras Starmeris vėl pakilo į kovą dėl savo išlikimo. Po fiasko vietos rinkimuose dalis Leiboristų partijos narių paragino jį trauktis, garsiai linksniuojami ir trys politikai, galintys K. Starmeriui mesti iššūkį. LRT.lt atsako į 4 svarbiausius klausimus apie lūžius Leiboristų partijoje.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Kaip Starmerio partija atsidūrė krizėje? Leiboristai kaltinami neatnešę žadėtų pokyčių. Dėl to jie patyrė fiasko JK vietos rinkimuose.
- Ką po rinkimų sakė Starmeris? JK premjeras sakė, kad nesitrauks, nes nenori įstumti šalies į chaosą.
- Kas girdima iš leiboristų? Dalis reikalauja Starmerio atsistatydinimo, kiti sako, kad dabar ne laikas lyderystės varžyboms.
- Kas gali mesti iššūkį Starmerio lyderystei? Garsiausiai skamba trys pavardės: Streetingas, Burnhamas, Rayner.
Kaip Starmerio partija atsidūrė krizėje?
K. Starmerio vadovaujama Leiboristų partija prieš mažiau nei dvejus metus triuškinamai laimėjo JK nacionalinius rinkimus. Po 14 metų konservatorių valdymo rinkėjai iš partijos tikėjosi didelių pokyčių, bet šiandien progreso nemato – 56 proc. „Politico“ apklausos dalyvių nurodė, kad Leiboristų partija nuo atėjimo į valdžią iš viso nieko nepakeitė arba pablogino šalies padėtį.
Svarbus nerimo ženklas premjerui – tai, kad parama jam krito ir tarp jaunesnių rinkėjų.
JK vyriausybei sunkiai sekėsi užtikrinti žadėtą ekonomikos augimą, stiprinti nualintas viešąsias paslaugas ir palengvinti pragyvenimo išlaidas. K. Starmeris sudėtingai navigavo ir santykiuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, o dar vienas skaudus smūgis jo populiarumui buvo sprendimas JK ambasadoriumi Vašingtone paskirti skandalais susitepusį Jeffrey Epsteino draugą Peterį Mandelsoną.
Todėl praėjusią savaitę vykę JK vietos rinkimai laikyti neoficialiu referendumu dėl K. Starmerio.

Visgi jų rezultatai parodė, kad lyderystės testas nebuvo išlaikytas: Leiboristų partija prarado beveik 1 500 tarybos narių, taip pat daugumą Velso parlamente, o Škotijos parlamento rinkimuose smuko iki prasčiausio rezultato per visą istoriją.
Praėjusios savaitės rinkimuose leiboristai buvo spaudžiami tiek iš dešinės, tiek iš kairės, jie pralaimėjo balsų tiek dėl Nigelo Farage`o vadovaujamos populistinės „Reform UK“, tiek dėl „ekopopulistinės“ Žaliųjų partijos.
Ką po rinkimų sakė Starmeris?
K. Starmeris, sugebėjęs jau anksčiau išlaviruoti tarp raginimų pasitraukti po P. Mandelsono skandalo, prisiėmė atsakomybę dėl nesėkmingų rinkimų rezultatų, tačiau premjero posto nusprendė nepalikti.
„Aš neketinu pasitraukti ir įstumti šalies į chaosą“, – rinkimų rezultatus komentavo jis.
Leiboristų partijos vadovas taip pat sakė išgirdęs rinkėjų nepasitenkinimą ir tikino esąs pasiryžęs įrodyti, kad juo abejojantieji klysta.
„Žinau, kad turiu abejojančiųjų, ir žinau, kad turiu įrodyti, jog jie klysta, ir aš tai padarysiu“, – nurodė K. Starmeris.
JK premjeras taip pat pažadėjo, kad jo leiboristų vyriausybė atkurs ryšius su Europa, bei perspėjo, kad jei į valdžią ateis N. Farage`o partija, JK pasuks „tamsiu keliu“.

Tačiau jo žodžiai audros nenuramino – netrukus iš dalies Leiboristų partijos narių pasigirdo raginimai jam atsistatydinti, o trečiadienį žiniasklaidoje mirgėjo pranešimai apie galimus jo partijos bendražygių planus mesti iššūkį K. Starmerio vadovavimui Leiboristų partijai.
Kas girdima iš leiboristų?
Daugiau nei 80 leiboristų parlamento narių viešai paragino JK premjerą nedelsiant atsistatydinti arba paruošti pasitraukimo grafiką. Be to, keturi ministrai paliko vyriausybę, o šeši ministrų padėjėjai taip pat atsistatydino.
„Nematau pokyčių, kurių, manau, tikėjausi aš ir visa šalis“, – laiške K. Starmeriui rašė pasitraukusi ministrė Jess Phillips.
Trečiadienio vakarą K. Starmeris surengė virtinę susitikimų su leiboristų parlamento nariais ir ministrais, perspėdamas, kad mestas iššūkis dėl partijos lyderystės įstumtų leiboristus „į chaosą“.
Visgi daugiau nei 100 JK parlamento narių nuo Leiboristų partijos pasirašė pareiškimą, kuriame teigiama, kad „dabar ne laikas varžyboms dėl lyderio posto“, ir priduriama, kad, norint susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą, darbą „reikia pradėti jau šiandien“.
Tačiau ketvirtadienį, tikėtina, toliau kais kova dėl Dauningo gatvės 10 numerio. Spėjama, kad būtent šiandien vienas bendražygių mes iššūkį K. Starmerio lyderystei.

Kas gali mesti iššūkį Starmerio lyderystei?
Žiniasklaidoje linksniuojami trys politikai, kurie galėtų mesti iššūkį JK premjerui.
Ryškiausia pavardė – Wesas Streetingas, su kuriuo trečiadienį susitiko K. Starmeris. Tiesa, šis susitikimas truko vos 20 minučių, o po jo politikai nieko nekomentavo. Ketvirtadienį W. Streetingas paskelbė atsistatydinantis iš sveikatos sekretoriaus pareigų, o, anot žiniasklaidos, būtent jis ketvirtadienį gali stoti į varžybas dėl K. Starmerio posto.
W. Streetingas sekretoriaus pareigas pradėjo eiti nuo leiboristų atėjimo į valdžią pradžios, o prieš tai trejus metus opozicijoje buvo šios srities šešėliniu ministru.
Anot BBC, jis jau anksčiau atvirai kalbėjo apie savo lyderystės ambicijas ir turi nemažai paramos iš leiboristų parlamento narių, ypač tų, kurie priklauso partijos centro ir dešiniajam sparnui.
Antrasis politikas – Didžiojo Mančesterio meras Andy Burnhamas, taip pat turintis stiprią leiboristų parlamento narių paramą bei matomas kaip populiariausias partijos politikas tarp rinkėjų.
Jis anksčiau irgi neslėpė savo ambicijų – politikas du kartus bandė tapti Leiboristų partijos lyderiu. Tačiau pagrindinė kliūtis, trukdanti jam siekti JK premjero posto, yra ta, kad šiuo metu jis nėra parlamento narys. Visgi jo sąjungininkai tikisi, kad tai bus greitai išspręsta.

Galiausiai minima įtakinga politikė Angela Rayner, kuri anksčiau buvo šalies ministro pirmininko pavaduotoja. Ji taip pat ėjo gyvenamojo būsto, bendruomenių ir vietos valdžios sekretorės pareigas ir buvo atsakinga už daugelį politikos priemonių, kuriomis leiboristų vyriausybė labiausiai didžiuojasi.
Tačiau savo biografijoje ji turi ir dėmę – 2025 m. A. Rayner netikėtai atsistatydino, prisipažinusi, kad pirkdama naują būstą nesumokėjo pakankamai mokesčių. Visgi 40 000 svarų nesumokėtų mokesčių ji jau grąžino, o tai atvėrė kelią siekti partijos lyderės posto.
Kaip ir kiti minėti politikai, A. Rayner turi stiprią leiboristų parlamento narių paramą, nors, būdama kairiojo sparno politikė iš Didžiojo Mančesterio ypač konkuruoja su A. Burnhamu.








