Prie Švedijos krantų yra išsidėsčiusi atostogų sala Gotlandas, kuri, pasak saugumo ekspertų, gali tapti vieta, kurioje Rusija gali išbandyti NATO gynybą.
Būtent todėl neseniai buvo surengtos didelės NATO pratybos, kuriose dalyvavo 18 tūkst. karių iš 12 šalių narių ir Ukrainos, siekiant praktikuotis ginti teritoriją aplink Gotlandą.
„Jei kontroliuojate Gotlandą, iš esmės kontroliuojate centrinę Baltijos jūros dalį nuo Lenkijos pakrantės iki salyno tarp Švedijos ir Suomijos“, – naujienų agentūrai „dpa“ sakė Švedijos gynybos štabo viršininkas Michaelas Claessonas, kalbėjęs pasibaigus pratyboms „Aurora 26“.
Šių pratybų, prasidėjusių balandžio pabaigoje, metu buvo vykdomos sausumos, jūros ir oro operacijos, kurių tikslas buvo atremti augančias hibridines grėsmes ir priešišką veiklą palei NATO rytinį flangą.
Pratybos oficialiai baigėsi trečiadienį, o tūkstančiai jose dalyvavusių karių turėtų išvykti artimiausiomis dienomis.
Anksčiau šią savaitę susirūpinimą taip pat sukėlė Rusijos karinio jūrų laivyno laivo buvimas netoli Fėmarno – nedidelės salos prie Vokietijos šiaurės rytinės pakrantės.
„Vakaruose kartais klaidingai interpretuojame Rusijos pusės strateginį rizikos prisiėmimo lygį“, – tvirtino M. Claessonas.
„Rusai žino, kad visos Vakarų šalys dabar gausiai investuoja į savo gynybą. Tad kodėl jie turėtų laukti, kai vis dar yra silpnųjų vietų, kurias galima atskleisti?“ – klausė jis.
Ukrainiečiai moko NATO karius bepiločių orlaivių karybos
Ukrainos bepiločių orlaivių operatoriai, tarp jų – 24-erių kariškis šaukiniu „Tarikas“, atliko svarbų vaidmenį šiose pratybose.
„Bepiločiai orlaiviai šiandien yra vienas svarbiausių mirtinų ginklų mūšio lauke“, – teigė Tarikas.
Šios savaitės karinių pratybų scenarijuje Ukrainos pajėgos turėjo progą parodyti, ko išmoko mūšio lauke ir kodėl jų šalis galėtų būti vertinga NATO narė.
Grupė Ukrainos dronų pilotų, pakviestų mokyti Vakarų pajėgas, kaip laimėti dronų karą, pratybose, kuriose ukrainiečiai atliko agresoriaus vaidmenį, sunaikino Švedijos karius, – AP agentūrai pasakojo 24-erių metų dronų pilotas.
„Jie tris kartus sustabdė pratybas“, kad kariai galėtų išsiaiškinti, ką daryti geriau, bet jei tai būtų realus gyvenimas, jie būtų mirę, sakė Tarikas.
Vakarų pajėgos negali suprasti, kaip tai yra, pridūrė jis: „Tai reikia pamatyti savo akimis.“
Visos Vakarų pajėgos turi „greitai išmokti“, kaip vykdyti dronų ir priešdroninių operacijų, o „greičiausias“ būdas tai padaryti – klausytis ukrainiečių, sakė M. Claessonas.
„Jie mus išmokė, kad reikia tikrai sutelkti dėmesį į savo išlikimą ir tai, kaip išvengti aptikimo“, – sakė JAV kariuomenės brigados generolas Curtisas Kingas. Tuo pačiu metu, pasak jo, Vakarų šalys turi sutelkti dėmesį į „giluminius“ aptikimo pajėgumus, kad galėtų pastebėti dronus iš toli.
„Mokome švedus, kaip jie gali geriau juos panaudoti. Šiuo metu yra daug potencialo tobulėjimui“, – pažymėjo jis.
Gotlande kartu treniravosi Švedijos, Ukrainos ir JAV pajėgos, taip atkreipdamos dėmesį į tvirtą operatyvinį bendradarbiavimą, nepaisant tarp sąjungininkų tvyrančios politinės įtampos.
M. Claessonas nurodė, kad bet koks JAV karinio buvimo pokytis neišvengiamai daro įtaką NATO dinamikai. Tuo pat metu jis pavadino didesnį Europos vaidmenį gynyboje natūraliu reiškiniu, kuris neturėtų būti laikomas JAV pasitraukimu.
Kilus ginčams dėl sąjungininkų paramos JAV kariniams veiksmams Irane, JAV prezidentas Donaldas Trumpas suabejojo tam tikrais JAV narystės NATO aspektais. Jis taip pat paskelbė apie planus išvesti iš Vokietijos apie 5 tūkst. JAV karių.
