Pasaulyje

2020.08.10 18:02

Lietuvos vadovams – kritika dėl pasyvumo Baltarusijos atžvilgiu: Adamkus ir Grybauskaitė savo šansais pasinaudojo

Mindaugas Jackevičius, LRT RADIJO laida „Aktualijų studija“, LRT.lt2020.08.10 18:02

Lietuvos diplomatijos vadovai turi unikalią progą solidarizuotis su Baltarusijos pilietine visuomene, kurios aktyvumas ir masiškumas, politologų vertinimu, nustelbia tai, kas matyta ankstesniuose rinkimuose ir po jų sekusiuose protestuose. Panašiais šansais kadaise pasinaudojo prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, sako buvęs ambasadorius, Seimo narys Žygimantas Pavilionis.

Po iki paryčių trukusių protestų ir susirėmimų su pareigūnais, pirmadienio rytą Baltarusijos Centrinis rinkimų komitetas paskelbė preliminarius rinkimų rezultatus, anot kurių, Aliaksandrui Lukašenkai teko 80,23 proc. balsų, jo pagrindinei konkurentei Svetlanai Tichanovskajai, apie kurią susitelkė opozicija, – 9,9 proc. Reaguodami į panašius dar vakare skelbtus, valdžios apklausomis paremtus duomenis, protestuotojai išėjo į gatves.

Nėra žinoma, koks iš tiesų represijų mastas buvo pastarąją naktį. Šalies Vidaus reikalų ministerijos pirmadienį vidurdienį pateiktuose skaičiuose sulaikytųjų esą yra apie 3 tūkst., ligoninėse – dešimtys, žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Vesna“ pirmadienį rytą informavo apie kelis šimtus, atsidūrusius areštinėse. Apie žuvusius šalies institucijos nepraneša, tačiau kai kurios žiniasklaidos priemonės skelbia, kad bent vienas žmogus buvo mirtinai sužalotas. Nepriklausomų rinkimų stebėtojų iš užsienio šiuose rinkimuose nebuvo, interneto ryšys šalyje apribotas arba, kaip kad sostinėje Minske, apskritai blokuotas.

LRT RADIJO laidai „Aktualijų studija“ Lietuvos ambasados Baltarusijoje ministro patarėja Asta Andrijauskienė sakė, kad ir ambasada dėl šių aplinkybių turi tik apytikres žinias.

„Turime tik labai fragmentišką paveikslą, nes nuo vakar, nuo sekmadienio ryto, bent jau Minsko centre internetas neveikia ir yra nepasiekiama jokia žiniasklaida, jokie socialiniai tinklai. Todėl visa informacija, kurią turime, yra iš telefoninių skambučių ir susitikimų, todėl fragmentiška ir neturime bendro vaizdo“, – komentavo A. Andrijauskienė.

Pasak pašnekovės, vakar į akis krito didelis rinkėjų aktyvumas, eilės prie balsavimo apylinkių. Pašnekovės manymu, neramumai veikiausiai „vakarykšte ar šiandien diena nesibaigs“.

„Platesni vaizdą sunku susidaryti, kadangi šį kartą, skirtingai nuo pastarųjų penkių praėjusių rinkimų Baltarusijoje, nėra tarptautinės stebėtojų misijos, (...) nes jų Baltarusija nekvietė. (...) Paprastai tai būna ESBO – stebėtojai būna specialiai parengti, jie padengia visą šalies teritoriją, stebi rinkimus nuo pradžios iki pabaigos ir tuomet turime kažkokius instrumentus spręsti apie rinkimus ir matyti, kaip jie atrodo“, – sakė ambasados atstovė.

Parlamentaras Žygimantas Pavilionis, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys, sako pasigendantys Lietuvos diplomatinio aktyvumo. Lietuva, sako jis, galėtų būti pilietinės visuomenės rėmėja, tarpininkė, kuri galėtų atkreipti į situaciją ir Vakarų dėmesį.

„Tai yra istorinis langas mūsų diplomatijai. Savo laiku, beje, juos išnaudojo prezidentas Adamkus ir prezidentė Grybauskaitė. Dabar yra mums istorinis langas – ar mes parodysime šitai tautai, kuri staiga suprato, kad yra pilietinė visuomenė ir dauguma, kad ją remia ir normalaus pasaulio dauguma. (...) Kito šanso mes galime neturėti“, – LRT RADIJUJE kalbėjo Ž. Pavilionis, prisiminęs Rusijos karus Ukrainoje ir Sakartvele.

Pašnekovas svarstė, kad šiuo tikslu Lietuvos diplomatijos atstovai galėtų bendradarbiauti su Lenkijos ir Ukrainos užsienio politikos strategais – kartu pasikviečiant būrį žurnalistų vykti į Minską, susitikti S. Tichanovskaja. Diplomatai „neturėtų sėdėti užsidarę ambasadose, bet eiti į gatves“, – sakė konservatorių politikas.

Kaip pridedamo aktyvumo pavyzdį jis prisiminė 2008 m. karo veiksmus Sakartvele.

„Aš prisimenu savo pokalbį su Petru Vaitiekūnu, tuomet buvau viceministras, atsakingas už paramą Sakartvelui karo su Rusija atveju. Kuomet aš gavau informaciją iš Vokietijos politikos direktoriaus, kad rusai tuoj šluos Tbilisį, aš jam paskambinau ir pasakiau: „Petrai, mes siunčiame lėktuvą, tave evakuosime“. Ir jis man atsakė: „Žygi, mačiau aš tavo instrukcijas. Aš būsiu pirmas užsienio reikalų ministras, kuris mirs Tbilisyje – tai bus geras „piaras“ Lietuvai ir visa pasaulio žiniasklaida bent jau atkreips dėmesį“. Mes buvome visur, (...) mūsų diplomatai buvo visuose karštuose taškuose ir mes privalome būti šiandien“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.

Vadina režimo „pabaigos pradžia“

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Vytis Jurkonis sako apgailestaujantis, kad dėmesys Baltarusijai tenka kas penkerius metus – tuomet, kai vyksta prezidento rinkimai.

Pasak politologo ir „Freedom House“ biuro Vilniuje vadovo, šie metai visgi yra išskirtiniai – protestai tiek pastarosiomis savaitėmis, tiek pastarąją naktį vyko ne tik Minske, bet ir kituose miestuose ir miesteliuose. V. Jurkonio teigimu, reaguojant į smurto protrūkį prieš taikius demonstrantus, pagrįsta būtų galvoti ir apie sankcijas Baltarusijos jėgos struktūrų vadovams.

„Matėme gražius kai kurių OMON pareigūnų poelgius, bet ir labai daug negražių, ir tikriausiai įsakymas buvo pulti tuos taikius žmones, tai ar OMON vadovybei, jėgos struktūrų vadovybei nereikėtų kelti sankcijų klausimo? Nes jeigu kalbėsime tik apie Lukašenką, ne vadinamųjų silovikų, žmonių atsakomybę, aš manau, kad bus blogai“, – „Aktualijų studijoje“ kalbėjo V. Jurkonis.

Įvykius Baltarusijoje iš ten stebintis Maksimas Milta, Europos Humanitarinio universiteto Vilniuje lektorius ir komunikacijos vadovas, sako, kad tai, ką teko stebėti, yra „verta pasididžiavimo“.

„Nors buvau čia ir 2006 m., ir 2010 m., pirmą kartą stebėdamas rinkimus Baltarusijoje mačiau tiek daug įvairių žmonių gatvėse. (...) Visą praėjusią parą ir iki šiol Baltarusijoje ir ypatingai Minske, galima sakyti, visiškai neveikia internetas – ir kalbu tiek apie mobilųjį, tiek namų internetą. Neturėdami galimybės susisiekti su artimaisiais, patikrinti informacijos naujienų portaluose, nepaisant visų apribojimų, žmonės išėjo į gatves“, – pasakojo M. Milta.

Praėjusią naktį OMON pareigūnai apsupo prezidento administracijos ir vyriausybės rūmų kvartalus, mieste kas valandą daugėjo ir vidaus tarnybos karių, prieš protestuotojus naudotos lazdos, guminės kulkos, vandens patrankos ir garsinės granatos. Nepaisant to, represavimą matęs M. Milta sako, kad „žmonės buvo pakylėti savo pačių drąsos“.

M. Miltos vertinimu, tai yra A. Lukašenkos režimo „pabaigos pradžia“.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Aktualijų studija“ įraše.

Žinios. Baltarusijos valdžia raginama nutraukti smurtą: Lenkija prašo rengti skubų ES vadovų posėdį
Kojala: baltarusiai parodė, kad tokios valdžios nebenori, bet tai nereiškia, kad Lukašenkos režimas subyra
Žinios. Baltarusijos opozicija šįvakar renkasi į dar vieną mitingą, o rytoj skelbia visuotinį streiką