Šių metų gegužę per ilgąjį savaitgalį įvyko dvi traukinių avarijos: Gudžiūnuose, Kėdainių rajone, ir Jiesioje, Kauno rajone. Avarijos geležinkelyje nėra dažnos. Tai, kad dvi avarijos įvyko vos per tris dienas – šį sutapimą „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) savo pranešime pavadino „beprecedenčiu“ – daugeliui sukėlė įtarimą dėl galimos diversijos.
Buvęs LTG verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza LRT.lt portalui kitą dieną po antrosios avarijos kalbėjo: „Nežinodamas konkrečių aplinkybių sakyčiau, kad be kažkokios „pagalbos“ iš šono neįsivaizduoju, kas ten galėjo nutikti.“ Keldami įvairias versijas nerimo ir socialiniai tinklai.
Vis dėlto birželio pabaigoje LTG paskelbė, kad traukinių avarijų priežastys yra nustatytos. Vieną iš jų lėmė techninis defektas, o kita įvyko dėl budėtojo veiksmų.
Diversijų pavojus išlieka. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos savo ataskaitose Lietuvos politikus ir visuomenę įspėjo, kad Kremlius yra pasiryžęs kovoti su visais Vakarais ir vykdo diversijų kampaniją, itin suaktyvėjusią 2024 m. Leideno universiteto tyrimas atskleidė, kad net taikant konservatyvų priskyrimo kriterijų Rusijos rengtų operacijų prieš Europą skaičius smarkiai išaugo: 2022 m. įvykdytos šešios operacijos, 2023 m. – 13, o 2024 m. – 44.
Tiesa, saugumo tarnybų dėka dauguma šių incidentų buvo užkardyti. Buvo taikomasi į ypatingos svarbos povandeninę energetikos ir ryšių infrastruktūrą Šiaurės ir Baltijos jūrose, karines bazes, sandėlius ir ginkluotės gamyklas, taip pat įvykdyta daugybė vandalizmo aktų, kuriais buvo siekiama sėti sumaištį ir trikdyti kasdienį gyvenimą. Maskvos užsakymu Ispanijoje buvo nužudytas dezertyravęs pilotas, taikytasi į Vokietijos ginklų gamintojos „Rheinmetall“ vadovą.
2024 m. liepą buvo griebtasi itin pavojingų veiksmų – į DHL lėktuvus, skrendančius iš Lietuvos į Vokietiją ir Jungtinę Karalystę, buvo įdėtos savaime užsidegančios siuntos. Įtaisai suveikė sandėliavimo patalpose Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje. Įtariama, kad pagal sumanymą jie turėjo sprogti ore ir sukelti gaisrus į JAV ir Kanadą skrendančiuose transportiniuose ir keleiviniuose lėktuvuose. Žiniasklaida paskelbė apie Lietuvoje sulaikytą Lietuvos pilietį Aleksandrą Šuranovą, prisistatantį kaip Igoris Prudnikovas. Įtariama, kad iš DHL siuntų centro Vilniuje jis išsiuntė keturis padegamuosius užtaisus. Generalinė prokuratūra pranešė, kad dėl šių nusikaltimų iš viso yra sulaikyti keli asmenys. Vakarų šalių pareigūnai teigė, kad šis mėginimas buvo slapta Maskvos operacija.
Dėl minėtų su DHL Lietuvos maršrutu susijusių diversijos aktų Europoje nemenką atgarsį sukėlė lėktuvo katastrofa Vilniuje, įvykusi 2024 m. lapkričio 25 d. Tą dieną sudužo kompanijos DHL siuntas gabenęs „Swiftair“ krovininis lėktuvas, skridęs į Vilnių iš Leipcigo oro uosto Vokietijoje. Per įvykį žuvo lėktuvo pilotas, dar trys įgulos nariai buvo sužeisti.
Šią lėktuvo katastrofą komentavo Vokietijos politikai. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock lapkričio 25 d., iškart po katastrofos, Italijoje vykstančiame Didžiojo septyneto užsienio reikalų ministrų susitikime atsakydama į žurnalistų klausimus kalbėjo: „Dabar turime rimtai savęs paklausti, ar tai buvo nelaimingas atsitikimas, ar dar vienas hibridinis incidentas.“ Kitą dieną televizijos laidoje Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, paklaustas, ar žino lėktuvo katastrofos Vilniuje priežastis ir ar su ja galėtų būti susijusi Rusija, atsakė: „Atidžiai stebime situaciją, šiuo metu to pasakyti negalime.“ Kartu pridūrė: „Taip galėtų būti. Matome labai daug blogų hibridinio karo formų Vokietijoje.“ Po kelių dienų Bundesvero generalinis inspektorius Carstenas Breueris kalbėdamas televizijos laidoje neatmetė galimybės, kad DHL krovininio lėktuvo katastrofa prie Vilniaus oro uosto galėjo būti savotiškas testas, kuriuo Rusija mėgina atskleisti Vakarų šalių pažeidžiamumą.
Budrumą reikia išlaikyti, tačiau viešai išsakomi vertinimai turi būti pagrįsti faktais, net kai beveik neįtikėtini aplinkybių sutapimai kelia pagundą pasiduoti emocijoms ir įtarinėjimams.
Šie pasisakymai buvo plačiai cituojami Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Visi Vokietijos politikai menkai žinojo įvykusios aviakatastrofos aplinkybes ir pasisakydami tarsi stengėsi išlaikyti objektyvumą, tačiau nesusilaikė pabrėždami Rusijos vykdytos diversijos galimybę. Dėl žiniasklaidos veikimo ypatybių jų darytos grėsmingos prielaidos pateko į naujienų antraštes, atitinkamą įspūdį jų pasisakymai paliko ir informacijos vartotojams.
Lapkričio 27 d., t. y. praėjus dviem dienoms po katastrofos, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas teigė, kad, pirminiais duomenimis, lėktuvo sudužimas buvo nelaimingas atsitikimas. Vis dėlto policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas neatmetė galimybės, kad ši avarija – galimas teroristinis aktas.
Po kelių mėnesių tyrimo Lietuvos prokuratūra paskelbė, kad katastrofa įvyko dėl žmogiškos klaidos – tai, kad lėktuvas nukrito, lėmė išjungtos hidraulikos sistemos, atsakingos už užsparnių išskleidimą. Įtarimai pareikšti išgyvenusiam pilotui, jis apklaustas Ispanijoje.
Aptariami įvykiai liudija, kaip atsargiai reikia elgtis su informacija priešiškiems režimams naudojant nekonvencines priemones, skirtas visuomenei skaldyti ir nerimui sėti. Budrumą reikia išlaikyti, tačiau viešai išsakomi vertinimai turi būti pagrįsti faktais, net kai beveik neįtikėtini aplinkybių sutapimai kelia pagundą pasiduoti emocijoms ir įtarinėjimams. Minėtoje Valstybės saugumo departamento ir Antrojo departamento ataskaitoje teigiama, kad melagingais pranešimais ir gąsdinimais Lietuvai priešiškos šalys ir joms prijaučiantys veikėjai siekia kelti paniką ir nepasitikėjimą valstybės institucijomis. Jei įvykus nelaimingam atsitikimui neturėdami jokių tai pagrindžiančių duomenų ir faktų viešumoje pareigūnai pradeda spėlioti, kad įvykdyta diversija, tai visuomenėje didina įtampą ir tam tikra prasme pasitarnauja priešiškiems režimams siekiant destabilizuoti visuomenę.
