Birželio 26 d. rusų karininkas Aleksandras Luninas paskelbė viešą kreipimąsi į Rusijos valdžią, kuriame pareikalavo susitikimo su Vladimiru Putinu ir pagrasino maištu, jei jo prašymas bus atmestas. Šeštadienį, birželio 27 d., paaiškėjo, kad A. Luninas buvo sulaikytas – žiniasklaidos duomenimis, jam skirta 11 parų arešto, šią bausmę jis jau atliko. Vis dėlto pats kreipimasis sulaukė didelio dėmesio: per parą jis surinko daugiau nei 10 milijonų peržiūrų socialiniuose tinkluose. Tačiau su situacija susipažinęs Rusijos žurnalistas, kalbėdamas su LRT.lt, pabrėžė, kad ginkluotas maištas Rusijos kariuomenės gretose šiandien yra mažai tikėtinas.
Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba.
A. Luninas, tinklaraštininkas ir buvęs Pavelo Sudoplatovo vardu pavadinto Rusijos savanorių bataliono Žvalgybos skyriaus vadas, birželio 25 d. paskelbė kreipimąsi į Rusijos prezidentą.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Tinklaraštininkas A. Luninas kreipėsi į V. Putiną dėl problemų kariuomenėje, reikalavo tiesioginio susitikimo, tačiau vėliau buvo sulaikytas.
- Rusijos kariuomenėje plačiai paplitę kankinimai, savivalė, karių žudymas už nusižengimus ir siuntimas į savižudiškas misijas, ypač tarp kalinių ir „prasižengėlių“ padalinių.
- Nepaisant nepasitenkinimo ir problemų, karinio maišto perspektyvos Rusijoje yra mažai tikėtinos dėl karių dezorganizacijos, ginklų prieinamumo apribojimų ir baimės.
Vaizdo įraše kariškis reikalauja susitikimo su V. Putinu, kuris būtų transliuojamas tiesiogiai. Pagrindinė A. Lunino mintis – problemos Rusijos kariuomenėje: karių kankinimai, pinigų reikalavimai, vadų savivalė, savižudiški įsakymai ir vadinamasis „nunulinimas“ – karių žudymas už nusižengimus. A. Luninas ragina V. Putiną atkreipti į tai dėmesį, nes kitaip „pasekmės bus labai rimtos“.
„Jei artimiausiu metu neatvyksiu į Kremlių ir nepasirodysiu tiesioginėje transliacijoje šalia jūsų, kariuomenė nukreips savo ginklus prieš Kremlių“, – pareiškė jis.
Kai vaizdo įrašą pastebėjo Rusijos visuomenė ir nepriklausoma žiniasklaida (per parą po paskelbimo „Instagram“ tinkle jis buvo peržiūrėtas 12 mln. kartų), A. Luninas paskelbė naują kreipimąsi. Jame kariškis piktinosi, kad yra vaizduojamas kaip „liberalas“, nors tokiu savęs nelaiko.
„Visi, kurie bando juodinti mano vardą, – jūs esate tautos priešai. Jūs iškraipote mano vaizdo įrašą, kuriame aš neva gąsdinu prezidentą kažkokiu maištu. Ar jūs apskritai išprotėjote? Kas esu aš, o kas yra prezidentas?“ – sakė A. Luninas birželio 26 d. išplatintame vaizdo įraše.
Tą pačią dieną buvęs karininkas pareiškė, kad jį į Maskvą aptarti padėties pakvietė kažkoks Vitalijus Borodinas, kurį nepriklausoma Rusijos žiniasklaida apibūdina kaip „skundiką“ ir Kremliui palankų aktyvistą. Kitą dieną A. Luninas buvo sulaikytas.
Nepriklausomas Rusijos leidinys „Viorstka“ praneša, kad tinklaraštininkas buvo sulaikytas dėl ekstremistinės simbolikos propagavimo. Jis buvo suimtas 11 parų ir jau išėjo į laisvę.
Kankinimai elektros srove, badu ir „nunulinimas“
„Viorstka“ redaktorius Ivanas Žadajevas pasakojo, kad kankinimų ir savivalės Rusijos kariuomenėje tema pastaraisiais metais nuolat aptariama šio leidinio publikacijose. Žurnalistai tiesiogiai bendrauja su Rusijos kariais ir teigia, kad ten nuotaikos iš tiesų pesimistinės.
Grasinimai, žmogžudystės, kankinimai ir karių siuntimas į beprasmiškas, savižudiškas misijas, apie kurias kalbėjo A. Luninas, – tokia yra daugumos Rusijos karių kasdienybė.
„Vadinamasis „nunulinimas“, karių siuntimas į neįvykdomas užduotis, tiesioginiai įsakymai ką nors nušauti ar sumušti – visa tai yra tapę Rusijos kariuomenės rutina“, – pokalbyje su LRT.lt pabrėžė I. Žadajevas.
Pasak žurnalisto, kankinimai žiaurūs, o kariuomenėje vyrauja „pusiau kriminalinė“ atmosfera.
„Gali nuogą pririšti prie medžio, gali sumušti, gali įmesti į duobę, gali išsiųsti šturmuoti pozicijų be jokios įrangos. Gali mušti vytelėmis, gali išradingai kankinti elektros srove. Žinau atvejų, kai žmones pririšdavo ir šaudydavo į juos, – pasakojo I. Žadajevas. – Iš tiesų ten vyksta viskas, ką tik gali sugalvoti iškrypusi sadistinių polinkių turinčių žmonių sąmonė. Tai masinis reiškinys ta prasme, kad tokių atvejų yra šimtai, o gal net tūkstančiai.“
Pašnekovas pabrėžė, kad pastaruoju metu tokių liudijimų sumažėjo: kariuomenei vis geriau pavyksta nuslėpti tai, kas vyksta. Be to, kai kuriuose Rusijos kariuomenės elitiniuose daliniuose padėtis kiek kitokia.
„Mūsų pašnekovai, pavyzdžiui, iš Desantinių pajėgų ar Vyriausiosios žvalgybos valdybos, sutartininkai, tvirtina, kad pas juos nieko panašaus nevyksta. Dažniausiai tai vyksta ten, kur tarnauja kaliniai“, – aiškino I. Žadajevas.
Jo turimais duomenimis, Rusijos kariuomenėje yra sukurti atskiri padaliniai, kuriuose tarnauja vadinamieji „prasižengėliai“ – nusižengę kariai. Į juos patenka tie, kuriuos vadovybė pripažino kaltais. Tokių karinių vienetų kariai baudžiami pačiame dalinyje ir siunčiami į šturmus.
Leidinio „Viorstka“ redaktorius teigė, kad į tokius dalinius žmonės patenka už nusižengimus, o kartais dėl asmeninių konfliktų su vadovybe. „Prasižengėliu“ gali tapti bet kuris karys sutartininkas, tačiau daugiausia tokiuose daliniuose tarnauja nuteistieji.
I. Žadajevo teigimu, masinis kalinių ėmimas į kariuomenę yra viena iš priežasčių, lemiančių jos neprofesionalumą ir nusikalstamą atmosferą.
„Ten pateko labai daug kalinių, labai daug paprastų žmonių iš gatvės, taip pat yra ir marginalizuotų asmenų, kurie atėjo užsidirbti pinigų, – aiškino leidinio „Viorstka“ redaktorius. – Ten, kur nėra aiškaus pavaldumo, kur kuopose ar net batalionuose profesionalių karių, tarnaujančių pagal sutartį, yra mažiau nei atėjusiųjų iš kolonijų ar tiesiog iš gatvės, žinoma, įsivyrauja kitokios taisyklės, įskaitant pusiau nusikalstamas ar atvirai nusikalstamas.“
Ar maištas įmanomas?
Šio leidinio žurnalistai bendrauja su dešimtimis ar net šimtais Rusijos karių. Tačiau I. Žadajevas teigė, kad jų liudijimai gali neatspindėti realios situacijos: su žurnalistais susisiekia tik tie, kurie iš tikrųjų kritiškai vertina situaciją kariuomenėje arba Rusijos vadovybės sprendimus.
Apibūdinti bendrą nuotaiką kariuomenėje sunku, tačiau su „Viorstka“ bendraujantys buvę kariai dažniausiai pritaria tinklaraštininko A. Lunino požiūriui. Be to, kaip sako pašnekovas, per pastaruosius metus pranešimų apie problemas kariuomenėje daugėja – kariai vis dažniau patys kreipiasi į žurnalistus norėdami paskleisti informaciją apie kariuomenėje kylančias problemas.
Maždaug prieš metus „Viorstka“ paskelbė tyrimą, kurio metu buvo apklausta daugiau nei šimtas Rusijos karių. Paaiškėjo, kad dauguma mano, jog karą prieš Ukrainą reikėjo pradėti, tačiau Rusijos vadovybė jį kariauja netinkamai.
„Jie mano, kad reikėjo elgtis kitaip, protingiau, o dabar jau reikėtų kažkaip viską užbaigti, nes tikslai nepasiekti. Dėl to, kad viskas susiklostė ne taip, kaip turėjo, dažniausiai kaltinamas V. Putinas, – teigė I. Žadajevas. – Tačiau, kalbant apie antikarinę nuotaiką, kad žmonės sakytų, jog kariauti iš viso nereikėjo, – tokį požiūrį iš kariškių girdžiu labai retai. Dažniausiai tokius dalykus sako dezertyrai, tie, kurie pabėgo.“
Nepaisant akivaizdžių problemų kariuomenėje ir augančio nepasitenkinimo valdžia, karinio maišto perspektyvos Rusijoje, leidinio „Viorstka“ redaktoriaus nuomone, yra mažai tikėtinos.
„Manau, Aleksandro Lunino grasinimų surengti maištą, žinoma, nereikėtų vertinti rimtai. Mes matėme rimtesnį maištą, kuris buvo numalšintas, – turiu omenyje Jevgenijų Prigožiną. Jis buvo geriau organizuotas, turėjo vieningą žmonių komandą. Šiuo metu Rusijos kariuomenėje nieko panašaus nėra, jie visi susiskaldę“, – kalbėjo I. Žadajevas.
Žurnalistas prisipažino dažnai girdįs klausimą: jei kariuomenėje visi tokie nepatenkinti, kodėl jie tiesiog nenukreipia ginklų prieš valdžią, kad pasipriešintų žiaurumui, kankinimams, žmogžudystėms, pinigų reikalavimams ir beprasmiams įsakymams?
Pasak I. Žadajevo, įsivaizdavimas, kad kariuomenėje ginklai yra visiems pasiekiami, – klaidingas.
„Reikia suprasti, kad toli gražu ne visi jie turi ginklus. Tiems žmonėms ginklai išduodami tik tada, kai jie vyksta vykdyti kovinės užduoties, ir tai yra griežtai reglamentuota. Turiu omenyje „prasižengėlių“ batalionus, baudžiamuosius būrius, iš kalinių suformuotus dalinius – ten, kur vyrauja didžiausia savivalė ir kyla nepasitenkinimas. Šiems žmonėms ginklai neišduodami. Jie juos gauna tik vykdydami kovinę užduotį ir tik ribotą kiekį“, – tęsė pašnekovas.
Be to, nepatenkintųjų dalis yra dezorganizuota. Vadovybė daro viską, kad žmonės negalėtų susivienyti: „Jie visais įmanomais būdais juos skaldo, neleidžia jiems susirinkti, neleidžia susiburti, neleidžia sukurti kokios nors bendros strategijos.“
„Daugelis yra įbauginti ir sutrikę“, – paaiškino I. Žadajevas.
„Todėl kalbėti, kad įvyks masiniai neramumai, mano nuomone, yra keista. Tai turėtų vykti iš viršaus, turėtų atsirasti karininkų ir vadų, kurie susitartų tarpusavyje ir surengtų greitą ir staigų perversmą. Bet aš to nesitikėčiau“, – reziumavo „Viorstka“ redaktorius.
Terminas „nunulinimas“ Rusijos kariuomenėje pradėtas vartoti po plataus masto invazijos į Ukrainą. Jis reiškia tarnybos draugų nužudymą. „Viorstka“ vykdo specialų projektą „Nunulintojai“, kuriame jau surinko duomenis apie daugiau nei šimtą Rusijos karių, nužudžiusių savo tarnybos draugus arba davusių įsakymą juos nužudyti.
Leidinio duomenimis, „nunulinimo“ priežastimi gali tapti atsisakymas dalyvauti šturme arba atsisakymas mokėti duoklę. Neteisminės egzekucijos Rusijos kariuomenėje vykdomos naudojant šaunamuosius ginklus ir dronus, kartais kariai miršta neištvėrę nesibaigiančių kankinimų.
