Per pirmąjį šių metų pusmetį sukčiavimo būdu iš Lietuvos gyventojų buvo išviliota beveik 11 milijonų eurų, o bandyta išvilioti beveik tris kartus daugiau. Tokius duomenis pateikia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras, remdamasis įvairių Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų duomenimis.
Tikėtina, kad latentinė, t. y. neregistruota išviliotų pinigų ir bandymų tai padaryti, dalis yra daug kartų didesnė. Įvairių sociologinių tyrimų duomenimis nuo 50 proc. iki 80 proc. Lietuvos gyventojų yra susidūrę su jų pačių pastebėtu mėginimu išvilioti iš jų pinigus, nuo tokio sukčiavimo yra nukentėję maždaug 10 proc. Lietuvos gyventojų. Taigi tikimybė nukentėti yra labai didelė.
Sukčiavimo schema dažniausiai būna paremta viena iš dviejų žinučių: neva nutikusia netikėta laime arba neva nutikusia netikėta nelaime.
Su laime truputį paprasčiau. Romantinė laimės sąvoka šiais neurobiologijos mokslų klestėjimo laikais gali būti paaiškinama laimės hormonų – serotonino, oksitocino, dopamino ir endorfino – pliūpsniais. Gavus netikėtą tariamos laimės žinutę telefonu ar elektroniniu paštu, atėjusia laime reikėtų netikėti, tokiais keliais tikra laimė neateina. Jūs tikrai didelės pinigų sumos nelaimėjote loterijoje, kurioje net nedalyvavote, jums tikrai joks tolimas giminaitis nepaliko didelio palikimo, jūs tikrai neįsigysite vertingo indų ar stalo įrankių rinkinio dešimt kartų pigiau nei jų vertė, jūs tikrai negausite dešimties ar juo labiau penkiasdešimties procentų palūkanų už investuotus pinigus, ir vargu, ar jūsų vienišumui prasklaidyti staiga atsiras partneris ar partnerė, kurie dar ir pažadės jums finansinį rojų. Tokių laimės apsireiškimų nebūna.
Su nelaimėmis truputį sudėtingiau. Žinutės ne tik apie tariamas, bet ir apie tikras nelaimes gali ateiti įvairiais keliais. Visgi, jei kažkas, net artimas žmogus jums skelbia pakliuvęs į bėdą, iš kurios jį neva reikia gelbėti, jei jums apie neva padarytą teisės pažeidimą rašo policija, jei dėl neva nesumokėtų mokesčių grasina mokesčių inspekcija ar dėl neva neteisėtų bankinių operacijų kažko nori banko darbuotojas ar finansinių nusikaltimų tyrimų agentas, tiesiog nereaguokite iš karto. Nutikusi tikra ar tariama nelaimė netaps didesne nelaime rytoj. Tiesiog palaukite rytojaus ir pažiūrėkite, kas bus.
Jei visgi pinigus praradote ar juos prarado jums artimi asmenys, nesmerkite nei savęs, nei jų. Taip gali nutikti bet kam. Tokiais atvejais gali kilti nusivylimas savimi ir kitais, kaltės ir gėdos jausmai, bet kalti esate ne jūs, bet tie, kurie padarė nusikaltimą.
Tie patys neurobiologiniai smegenų tyrimai akivaizdžiai parodo, kad sukeltas stresas kardinaliai pakeičia smegenų veiklą, jį valdyti sunku, todėl, jei tik įmanoma, stresinėse situacijose geriausia jokių sprendimų nepriimti, o jei juos priimti būtina – svarbu gebėti stebėti save. Vienas dažnų pasimetimo veiksnių, gavus kokią nors grasinančią žinutę iš oficialios institucijos, yra bendras nepasitikėjimas institucijomis. Lietuvoje bankai, mokesčių inspekcija, policija, prokuratūra ir kitos institucijos dirba gerai, jų atstovai negali reikalauti iš jūsų neteisėtų dalykų, ką ir pačios šios institucijos nuolat pabrėžia. Svarbu suvokti ir tai, kad, jei jūs duodate pinigus kažkam, kas neva nori neoficialiai sutvarkyti jums artimam žmogui kilusias problemas su pareigūnais, tai gali būti traktuojama kaip nusikaltimas – pasikėsinimas papirkti. Taigi saugokite savo orumą ir pinigus.
Kartais girdžiu, kai sukčiavimu užsiimantys asmenys vadinami „gerais psichologais“. Tam, kad būtum geru psichologu ar gera psichologe, reikia bent šešerius metus studijuoti ir po to bent 10 metų užsiimti psichologine praktika. Jie tikrai nėra geri psichologai, bet naudojasi tariamos laimės ar nelaimės žinučių netikėtumu.
Jei visgi pinigus praradote ar juos prarado jums artimi asmenys, nesmerkite nei savęs, nei jų. Taip gali nutikti bet kam. Tokiais atvejais gali kilti nusivylimas savimi ir kitais, kaltės ir gėdos jausmai, bet kalti esate ne jūs, bet tie, kurie padarė nusikaltimą. Būtinai kreipkitės į policiją, net jei tikimybė atgauti pinigus atrodytų nedidelė. Tokių atvejų tyrimui mes turime teisėsaugą, bet kokia informacija apie neteisėto elgesio schemas jai yra svarbi. Saugokime save ir kitus.
Šio pranešimo balsas ir tekstas – tikras, nesugeneruotas. Žinutės turiniui pritarė LRT programų redaktorius. Joje nėra jokių piktų kėslų, tik noras informuoti, ugdyti ir telkti visuomenę geriems darbams ir priešintis blogiems.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
