Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo praėjusią savaitę Seimo priimtą Klaipėdos jūrų uosto įstatymą – anot šalies vadovo, parlamento patvirtintas projektas leistų į šalies teritoriją įplaukti laivams su branduoliniu ginklu, kai tai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams.
Anot G. Nausėdos, Konstitucijos 137 straipsnyje įtvirtintas draudimas šalyje būti masinio naikinimo ginklams yra „absoliutaus pobūdžio ir neturintis jokių išimčių“.
Todėl, vadovaudamasis Konstitucija prezidentas grąžino parlamentui minėtą įstatymą svarstyti pakartotinai.
G. Nausėda siūlo atitinkamą įstatymo dalį pakeisti ir nustatyti, kad laivams su branduoliniu ginklu įplaukti į Klaipėdos jūrų uostą yra draudžiama.
Šalies vadovo teigimu, Lietuva pasitiki NATO kolektyviniu branduoliniu atgrasymu, yra aktyvi Aljanso branduolinės politikos dalyvė.
Visgi, anot prezidento, tuo atveju, jei šioje politikoje būtų tam tikrų pokyčių, vertėtų pradėti diskusijas, ar Lietuvos teisinėje sistemoje esantys absoliutūs apribojimai pilnai atitinka šalies nacionalinio saugumo interesus.
Kaip skelbė ELTA, Seimas pritarė Susisiekimo ministerijos siūlytai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pertvarkai.
Ja numatoma sustiprinti ir investicinę aplinką, griežtinti nacionalinio saugumo saugiklius – patvirtintame įstatyme numatyta, kad uostas išliks atviras vidaus ir tarptautinei laivybai, tačiau tik tuo atveju, jei tai neprieštarauja valstybės saugumo interesams.
Tuo metu, esant grėsmėms ar pasikeitus geopolitinei situacijai, laivyba uoste būtų ribojama arba stabdoma.
Projektu taip pat numatyta didinti uosto konkurencingumą, efektyvinti veiklą ir stiprinti nacionalinį saugumą, nauja tvarka taip pat siekiama užtikrinti, kad uosto žemė ir infrastruktūra būtų naudojamos pagal paskirtį.
Tam keistas uosto infrastruktūros mokesčio ir žemės nuomos teisinio reguliavimo modelis – strateginius principus pavesta spręsti Vyriausybės lygmeniu, o techninius klausimus deleguoti Susisiekimo ministerijai.
